Julius

2005-04-22

Šiandieną ryte Juliukui ir Editai parašiau žinutę, paklausiau, kaip jiems sekasi. Visą dieną negavau atsakymo. Vakare jau ėmiau nerimauti. Apie 19 val. gavau jų žinutę: „Ar tu namie?“ Atsakiau: „Taip“. Kita jų žinutė sukėlė dar didesnį nerimą: „Išeik“ . Skubiai išėjau ir atidariusi laiptinės duris ... ėmiau kvatoti. Juliukas stovėjo pasislėpęs už durų su gėlių puokštę ir tik žengus žingsnį pro duris, stipriai mane apsikabino. Su Edita abu džiaugsmingai uždainavo: „ Su gimtadieniu...“ Tai buvo taip netikėta, taip nuostabu, nepakartojama... Atrodo, jie, tiek laiko besigalinėjantys su liga, turėtų būti sugniuždyti, pesimistiškai žvelgti į viską, kas vyksta aplinkui ir jiems visiškai neturėtų rūpėti kitų šventės... Tačiau jie džiaugiasi gyvenimu, trykšta optimizmu, viltimi, tikėjimu ... Ačiū Jiems, aš labai ilgai prisiminsiu šį Jų pasveikinimą gimtadienio proga. Juliukas čiauškėjo, kad grįžta iš Litexpo parodų rūmų, kad šiandien nepradėjo taikyti antro chemoterapijos kurso, nes turi mažai trombocitų, kad tikriausiai vaistukai „pradės lašėti“ tik pirmadienį. Dalinosi įspūdžiais iš vakar dienos filmavimosi laidai „Antroji banga“ , pasakojo, kad juos aplankė ir ponia A.Adamkienė. Reportažą apie juos Jūs galėsite pamatyti pirmadienį laidoje „Antroji banga“, LNK kanalu...