Pagalbinė, alternatyvioji ir rytų medicina

Alternatyvioji medicina

 

Alternatyvieji vėžio gydymo metodai kelia daug problemų bei sumaišties ir ligoniams, ir onkologams. Egzistuoja daug alternatyviųjų vėžio gydymo priemonių, kurios dažnai kertasi su teorinėmis medicinos žiniomis. Moksliškai nė vienas iš šių metodų nėra neginčijamai patvirtintas. Beveik visi jie labai brangūs, o vėliau pareikalauja iš pacientų dar didesnių išlaidų ir yra pavojingi. Tačiau visai suprantama, kodėl jie taip vilioja žmones, ypač sergančius mirtina liga.

 

Savo puikioje ir labai informatyvioje knygoje „Gydymo pasirinkimai" („Choices in Healing"), parašytoje 1994 metais, Michaelis Lerneris padarė daug įžvalgių išvadų apie alternatyviuosius ar nepatikrintus vėžio gydymo metodus. Štai keletas jo pastabų:

 

- Lerneris teigia, kad jis „nerado nė vieno akivaizdaus ir dokumentiškai patvirtinto įrodymo, kad netradiciniais gydymo būdais galima išgydyti kokios nors rūšies vėžį";

 

- Lerneris siūlo pacientams išsiaiškinti, „kiek patikimas yra vienas ar kitas gydymo būdas, jį siūlantis gydytojas ir pačių gydymo paslaugų kokybė". Labai malonūs ir žavūs gydytojai gali nuoširdžiai tikėti savo moksliškai nepatvirtintu gydymo metodu. Dažnai toks gydymas vykdomas sunkiai pasiekiamose vietovėse arba net ne Jungtinėse Valstijose. Žmonės, kartais nepaisydami jokių sunkumų, trokšta pasinaudoti šia galimybe tiesiog iš nevilties arba dėl tokių gydytojų sugebėjimo įtikinti. Tačiau tai gali kelti pavojų ligoniams, kurie ir taip jau yra nualinti vėžio;

 

- Lerneris aprašo įdomų psichologinį fenomeną. Pasak jo, „santykis tarp alternatyviosios farmakologinės terapijos atvirumo ir visuomenės susidomėjimo ja yra atvirkščiai proporcingas". Kitais žodžiais tariant, kuo egzotiškesnis ir mažiau žinomas gydymo metodas, tuo patrauklesnis jis atrodo kai kuriems ligoniams. Idėja, kad vyriausybė ir farmacinės bendrovės susitarusios slepia nuo visuomenės vėžio gydymo būdus, turi ilgą ir spalvingą istoriją. Panašiai žmonės, kurie nepatenkinti, kad valdžia netenkina jų svarbiausių poreikių, yra linkę manyti, jog vyksta politinis sąmokslas. Tačiau rinktis kitokį gydymą iš pykčio ar vien dėl to, kad nusivylėte tradicine medicina, yra labai rizikingas dalykas.

 

Tai rimti argumentai, tačiau aš neteigiu, kad jais remiantis reikia visiškai ir besąlygiškai atsisakyti alternatyviosios medicinos. Daugelis pacientų tvirtina, kad didelės dozės vitaminų, Essiack arbata, laetrilas ir kiti gydymo būdai jiems davė naudos. Jeigu nėra tai paneigiančių įrodymų, iš tiesų galima manyti, kad kai kuriems ligoniams šios priemonės padėjo. Kai kurie jų netgi įsitikinę, kad alternatyvioji medicina juos visiškai išgydė. Kad ir sunku tuo patikėti, kartais taip gali būti. Svarbu žinoti, kad nauji atradimai ir nauji gydymo metodai bet kada gali pakeisti mūsų supratimą apie vėžį. Medicinos istorijoje taip būdavo dažnai. Šiuo metu mokslinė medicina nėra patvirtinusi, kad alternatyvieji gydymo metodai veiksmingi. Nors kai kurie jų gali duoti tam tikros naudos, tikrasis jų efektyvumas ir patikimumas dar nežinomi. Šiuo metu manoma, kad ta nauda nedidelė, o kai kurie iš netradicinių metodų gali būti net kenksmingi. Pernelyg dažnai ligoniai atsisako tradicinio gydymo, kuris galėtų išgelbėti jiems gyvybę, ir pasirenka alternatyviąją mediciną.

 

Kad geriau suprastume problemas, kurios gali kilti gydantis nepatikrintais gydymo būdais, verta prisiminti vieną ypatingą atvejį: istoriją apie ryklio kremzlę.

 

Įdomus gamtos fenomenas yra tas, kad rykliai retai kada serga vėžiu. Nors rykliai yra viena seniausių gyvybės rūšių žemėje (o galbūt kaip tik dėl to), jų biologinė sistema sugeba neleisti vystytis piktybiniams navikams. Kuo tokia savybė galėtų pasitarnauti gydant žmones nuo vėžio? Ar iš viso mums įmanoma pasinaudoti šia savybe?

 

Taigi remiantis faktu, kad rykliai retai kada serga vėžiu, buvo išvystytas daugiamilijoninis knygų leidybos ir interneto svetainių verslas, taip pat vaistinių medžiagų gamyba iš ryklių kremzlės, nors jokių mokslinių įrodymų apie šio metodo veiksmingumą nėra. Metodo šalininkai teigia, kad ryklio kremzlė sustabdo naviką maitinančių kraujagyslių atsiradimą. Medicininis šio reiškinio terminas yra antiangiogenezė (iš graikiško žodžio angio, kuris reiškia kraujagysles, ir genesis - sudarymą). Antiangiogenezė šiuo metu yra intensyviai tyrinėjama onkologijos sritis. Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad ryklių ir kai kurių kitų gyvūnų organizmai turi savybę sustabdyti naviką maitinančių kraujagyslių susiformavimą. Tačiau teigiami laboratorinių tyrimų duomenys, kad ir kaip kruopščiai tikrinti, jokiu būdu neįrodo, kad žmonių gydymas tais preparatais bus veiksmingas.

 

Onkologijos istorijoje gausu pavyzdžių apie potencialius vaistus nuo vėžio, kurie laboratorijose puikiai veikė gyvūnus, tačiau pabandžius jais gydyti žmones pasirodė esą neveiksmingi. Kalbant apie ryklio kremzlę, yra didelė tikimybė, kad toks scenarijus pasikartos.

 

Pavyzdžiui, ryklio kremzlės preparatai yra geriami. Virškinimo metu fermentai kartu su kitu maistu suskaldo kaip tik tuos kremzlės baltymus, kurie tariamai ir sudaro veikliąją preparato dalį. Todėl daugelis mokslininkų mano, kad vargu ar bet kokie antiangiogeneziniai mechanizmai, esantys kremzlėje, bus pasisavinti kraujo tokiais kiekiais, kad veiksmingai slopintų navikus. Kita savybė, kuria, kaip teigiama, pasižymi ryklio kremzlė, yra „imuninės sistemos stimuliavimas". Tačiau moksliškai tai neįrodyta. Netgi jeigu tai būtų tiesa, natūralūs imuninės sistemos stimuliatoriai retai (gal net niekada) būna veiksmingi gydant vėžį.

 

Ryklio kremzlės tyrimų atlikta palyginti nedaug, jų rezultatai nėra vienareikšmiai. „Klinikinės onkologijos žurnalas" („Journal of Clinical Oncology") 1998 metais aprašė vieną tyrimą, vykusį griežtos kontrolės sąlygomis. Jame dalyvavo šešiasdešimt vėlyvosiomis vėžio stadijomis sergančių pacientų, kurie kaip vienintelę gydymo priemonę vartojo įvairias ryklio kremzlės preparatų dozes. Po dvylikos savaičių gydymo nė vienam pacientui nebuvo visiškos ar dalinės remisijos, tačiau dešimčiai pacientų liga liovėsi progresavusi. Tyrinėtojų nuomone, tokie rezultatai nėra reikšmingi, nes vėžio progresavimas nėra lengvai prognozuojamas ar greitas procesas. Tačiau žmonėms, norintiems tikėti ryklio kremzlės galia, tokie duomenys atrodo labai geri. Nenorėdami pripažinti neigiamų tyrimų rezultatų, ryklio kremzlės entuziastai priekaištauja tyrinėtojams dėl neteisingo tiriamųjų parinkimo, ryklio kremzlės kokybės ir vartojimo būdo.

 

Karščiausius alternatyviųjų gydymo metodų šalininkus gali įtikinti tik visiškai neginčijami mokslinių tyrimų duomenys. Praeityje tradicinė medicina labai nenoriai imdavosi tirti alternatyviuosius gydymo metodus, tam prieštaraudavo ir patys alternatyviosios medicinos sekėjai. Laimei, situacija keičiasi. 1992 metais Jungtinių Valstijų Kongreso pavedimu Nacionalinis sveikatos institutas įkūrė Alternatyviosios medicinos tarnybą (Office of Alternative Medicine), kurios užduotis yra tyrinėti alternatyviosios medicinos formas. O 1998 metais ši tarnyba išsiplėtė į Nacionalinį pagalbinės ir alternatyviosios medicinos centrą (National Center for Comple-mentary and Alternative Medicine), kurio tikslas yra „tirti alternatyvios medicinos gydymo metodus ir nustatyti jų veiksmingumą". Šiuo metu atliekami įvairūs alternatyviųjų vėžio gydymo formų moksliniai tyrimai, jų vis daugėja. Kol bus gauti rezultatai ir nustatytos aiškios metodikos, kaip saugiai ir tinkamai taikyti alternatyvųjį gydymą, savo pacientams aš patariu rinktis jį labai atsargiai ir tik tada, kai nėra kitų, patvirtintų gydymo metodų, galinčių jiems padėti.