Kas tai yra vėžys

 

Kadangi citostatikai veikia ne tik greitai besidauginančias vėžines ląsteles, bet ir sveikų audinių ląsteles, dažnai išryškėja šalutinis gydymo poveikis. Labiausiai citostatikai veikia sveikas, greitai augančias ir besidalijančias šių organų ląsteles:

 

- kaulų čiulpų (kuriuose gaminamos kraujo ląstelės),

- virškinamojo trakto,

- plaukų folikulų,

- odos,

- širdies - kraujagyslių sistemos,

- endokrininiai sutrikimai,

- poveikis nerviniam audiniui.

 

Priešvėžiniai preparatai veikia ir inkstus, kepenis, šlapimo pūslę, nervų, kaulų - raumenų sistemą.

 

Pagal išryškėjimo laiką šalutinis poveikis skirstomas į dvi grupes:

 

I.Ūmusis:

- pykinimas ir vėmimas,

- gleivinių išopėjimas,

- plaukų slinkimas,

- viduriavimas,

- kraujo gamybos slopinimas,

- vietinės reakcijos.

 

II.Vėlyvasis:

- poveikis plaučių audiniui,

- poveikis širdies raumeniui,

- poveikis inkstams,

- kraujo gamybos ir imuniteto slopinimą.

 

Pykinimas ir vėmimas

 

Citostatikai, veikiantys virškinamąjį traktą bei tą smegenų sritį, kuri kontroliuoja vėmimą, gali būti pykinimo ir vėmimo priežastis. Ligonių apklausos duomenimis tai vieni iš dažniausių ir nemaloniausių šalutinių poveikių, varginančių pacientus chemoterapijos metu. Jų intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio ar apetito sumažėjimo iki visiško negalėjimo nieko praryti ir nuolatinio vėmimo. Jei tokia ligonio būklė nekoreguojama, šie šalutiniai reiškiniai gali rimtai komplikuotis. Tai sutrikdo ligonio maisto medžiagų, organizmo skysčių ir elektrolitų apykaitą. Dėl nepakankamo maisto įsisavinimo, audiniai sunkiau atsistato ir sveiksta. Pykinimo ir vėmimo intensyvumą sąlygoja gydymui naudojamų citostatikų emetogeniškumas (gebėjimas sukelti pykinimą ir vėmimą), paciento amžius, lytis, individualus jautrumas citostatikams bei paciento būklė.

 

Pykinimo ir vėmimo intensyvumą lemia daugybė jau minėtų rizikos faktorių, be abejonės, svarbūs yra ir gretutiniai susirgimai: cukrinis diabetas, ir kt.

 

Pagal trukmę pykinimas ir vėmimas skirstomas į:

 

-  ūmų (pirmas 24 val.),

-  užsitęsusį (iki 2 parų po chemoterapijos),

-  vėlyvą (išryškėjantis 2-3 parą po chemoterapijos, būdingesnis cisplatinos tipo chemoterapijai, pikas - po 48 val.),

- išankstinį (prasideda dar nepradėjus gydymo, būdingas kartotiniems kursams, daugiau susijęs su neurovegetacinėmis reakcijomis).

 

Pykinimas dažniausiai prasideda praėjus 4-6 val. po citostatikų sulašinimo ir trunka 2-5 d. Atsižvelgiant į tai, profilaktinį antiemetinį (vėmimą slopinantį) gydymą rekomenduojama pradėti prieš leidžiant citostatikus ir tęsti 3-5 paras. Jei stiprus pykinimas trunka ilgiau nei kelias dienas ar net stiprėja, tai reiškia, kad skirta per maža medikamentų nuo pykinimo dozė arba sutrikusi vaistus iš organizmą šalinančių organų (inkstų, kepenų) veikla.

 

Šių reiškinių gydymui iki selektyvių 5HT3 atradimo plačiai buvo vartojamas metoklopramidas, tačiau šiandien dėl nepakankamo efektyvumo ir didelio šalutinių reiškinių pasireiškimo mažai vartojamas. Naujų, tikslingai veikiančių į vėmimo centrą smegenyse 5 - hidroksitriptamino ( 5HT3) receptorių antagonistų atradimas, radikaliai pakeitė antiemetinio (prieš pykinimą) gydymo galimybes. Ši vaistų grupė tapo standartiniu gydymu, skiriant priešvėžinio gydymo schemas. Taikant medikamentinį gydymą patariama laikytis ir atitinkamos mitybos bei režimo.

 

Reikėtų vengti: tvankių patalpų, dvokiančių kvapų, pasibjaurėjimą keliančių vaizdų; labai riebaus, aštraus, kvapus skleidžiančio maisto.

 

Patartina: dažnai vėdinti kambarį; čiulpti ledą, rūgščius arba su mentoliu saldainius; skysčių gerti bent valandą prieš ir po valgio, o ne jo metu; jei pykina anksti ryte, pavalgyti sauso maisto; valgyti lėtai, gerai sukramtant; gerti nekarbonizuotus, atvėsintus, nesaldžius gėrimus; mažiau judėti, stengtis pailsėti.

 

Plaukų slinkimas

 

Šis šalutinis reiškinys pasitaiko gana dažnai ir yra grįžtamojo pobūdžio. Plaukai ima slinkti todėl, kad staigus toksinis vaisto poveikis pažeidžia plauko folikulą, o tai sukelia dalinį arba visišką plaukų iškritimą. Dažniausiai plaukai slenka suleidus doksorubicino, ciklofosfamido, vinkristino, etopozido, taksolio ar taksotero. Tačiau tai individualu. Plaukai pradeda augti iškart po gydymo ir visiškai atauga per 3-5 mėn. Gali būti pasikeitusi spalva ar plauko savybės, tačiau dažniausiai plaukai atauga dar vešlesni nei buvo. Šiuo metu nėra jokių priemonių, kurios apsaugotų nuo plaukų kritimo.

 

Gleivinių išopėjimas

 

Burnos ertmės gleivinė gali išopėti dėl kelių priežasčių: dėl tiesioginio citostatikų poveikio burnos ertmės gleivinei ir dėl kraujo gamybos slopinimo kaulų čiulpuose. Dažnai šios dvi priežastys susideda ir gali sukelti rimtų problemų (atsiranda stomatitas). Norint išvengti šių komplikacijų būtina laikytis burnos higienos, skalauti ar minkštu šepetėliu valyti dantis po kiekvieno valgymo ir prieš miegą, valgyti minkštą maistą, burną skalauti silpnu druskos ar sodos tirpalu.

 

Kraujo gamybos slopinimas

 

Kaip buvo minėta, vienas iš svarbesnių šalutinio citostatikų poveikio reiškinių yra kaulų čiulpų veiklos slopinimas, dėl kurio kraujyje sumažėja kraujo elementų, kurių reikia kovoti su infekcija, stabdyti kraujavimą, pernešti deguonį…

 

Kraujo gamybos slopinimas pasireiškia:

 

- baltųjų kraujo kūnelių kieko sumažėjimu (leukopenija) – infekcijos pavojus;

- raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimu (anemija) – nuovargis, silpnumas;

- plokščiųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimu (trombocitopenija) – kraujavimo pavojus.

 

Šių kraujo elementų skaičiaus kritimas žemiau kritinės ribos yra labai nepageidautinas ir laiku koreguotinas. Po chemoterapijos žemiausi kraujo rodikliai yra septintą - dešimtą dieną. Paprastai per 3-4 savaites rodikliai atsistato.

 

Viduriavimas

 

Dėl citostatikų toksinio poveikio virškinimo trakto gleivinei gali prasidėti viduriavimas.

 

Rekomenduojama:

- valgyti mažai skaidulų, bet daug baltymų, kalorijų turintį maistą;

- nevalgyti riebių, rupių, kietų, keptų valgių, šviežių vaisių, daržovių, negerti kavos, citrusinių vaisių sulčių;

- vartoti produktus turinčius daug kalio (virtos bulvės, bananai);

- gerti mineralinį vandenį; - vartoti vaistus nuo viduriavimo;

- valgyti baltą duoną, makaronų gaminius, žuvį, kiaušinius, virtas daržoves, vištieną, pieno produktus.

 

Vietinės reakcijos

 

Vietinės komplikacijos infuzijos vietoje gali kilti dėl citostatikų patekimo į aplinkinius audinius. Galimos pasekmės - uždegimas, kartais nekrozė, kurią reikia gydyti chirurgiškai. Jei iškart po suleidimo jaučiamas skausmas, deginimas injekcijos vietoje, ji parausta, rekomenduojama vieną valandą dėti šaltus kompresus, ranką laikyti aukščiau pakeltą, kitą dieną galimi ir šildomieji spiritiniai kompresai.