Šeima ir draugai

 

Vaikui susirgus vėžiu, šeima ir artimieji – tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės, seneliai – gali sušvelninti sukrėtimą paguodžiančiais žodžiais ir elgesiu. Jie kartais netgi aukoja didžiąją dalį savo laiko, praleisdami jį su sergančiu vaiku, ir išlieka tvirti visą gydymo laikotarpį. Deja, kiti būna ne tokie paslaugūs, nežinodami, kuo gali būti naudingi, ar dėl asmeninių problemų.

 

Artimųjų informavimas

 

Tėvams tai viena pirmų skausmingų užduočių. Paradoksalu, tačiau šeimos nariai, kurie gali suteikti didžiausią palaikymą, taip pat gali būti papildomo streso šaltinis. Kai kurie artimieji, išgirdę naujieną, susitelkia apie nelaimės ištiktą šeimą ir jai padeda, tuo tarpu kiti – atitolsta. Paramos stiprumą lemia keli faktoriai: tarpusavio ryšių stiprumas, bendravimo dažnumas, kraujo giminystė, informacijos apie šeimos poreikius pasidalijimas.

 

Seneliai

 

Sužinoję apie anūko ligą, seneliai labai sielvartauja. Jie pergyvena ne tik dėl ligoniuko, bet taip pat ir dėl savo vaiko. Vėžio diagnozė sukelia sumaištį jų lūkesčiuose dėl natūralaus mirties eiliškumo. Seneliai dažnai galvoja: „Kodėl ne aš? Aš tai jau senas...“

 

Daugelis tėvų pasakoja, kad seneliai, sužinoję apie anūko ligą, suteikia didžiulę psichologinę, fizinę ir finansinę paramą. Rūpindamiesi kitais šeimoje esančiais vaikais ir namų ūkiu, jie suteikia galimybę tėvams daugiau laiko praleisti su ligoniu ar grįžti į darbą. Tačiau ne visoms šeimoms taip pasiseka. Kai kurie seneliai yra perdaug seni ar ligoti, kad taip padėtų, kiti paprasčiausiai nesugeba susidoroti su užgriuvusia nelaime ir palūžta. Kartais seneliai dėl vaiko ligos kaltina tėvus ar išsako skausmingas pastabas. Nesutarimai kyla ir jiems per daug kišantis. Kritikuodami tėvų pasirinktą gydytoją, ligoninę ar gydymo metodą, jie tik pablogina situaciją ir kelia papildomą stresą šeimai.

 

Taigi, sunku atspėti, kaip kiekvienas žmogus reaguos sužinojęs apie ligą. Seneliai taip pat ne išimtis. Natūralu, kad užgriuvus nelaimei, tėvai tikisi savo tėvų paramos ir pagalbos, tačiau nereikėtų užmiršti, kad galimybės padėti priklauso ir nuo įvykių, vykstančių jų pačių gyvenime.

 

Ryšio palaikymas

 

Pirmas svarbus žingsnis šeimoms – įvesti bendravimo tvarką. Kartais vaikas būna perdaug ligotas ar pavargęs nuo lankytojų, ir tai reikia pasakyti. Gera išeitis informuoti visus apie vaiko savijautą – telefono skambučiai. Vienas iš šeimos narių gali pranešti vienam giminaičiui, o šis - perduoti kitiems. Kai lankymas leidžiamas, vizitai turėtų būti trumpi ir linksmi. Ilgi pasisėdėjimai nuvargina ne tik ligonį, bet ir tėvus.

 

Naudingi patarimai artimiesiems

 

Kiekviena šeima yra skirtinga, todėl šie patarimai tiks ne visoms. Priimtinus atsirinkite patys:

- būkite jautrūs tiek vaiko, tiek tėvų emocinei būklei. Kartais tėvai nori pakalbėti apie ligą, o kartais tiesiog pasėdėti susikibus už rankų;

- paraginkite visus šeimos narius palaikyti ryšį (apsilankymais, skambučiais, elektroniniu paštu); - lankydami sergantį vaiką neužsibūkite, skleiskite gerą nuotaiką;

- būkite supratingi, jei tėvai nenorės, kad skambintumėte į ligoninę. Nepamirškite, kad vaikas viską girdi, apie ką kalbatės;

- nusiųskite vaikui į ligoninę balionų, linksmų atvirukų ar knygučių, žaislų – tai jį labai pradiugins. (Gėlės palatoje nepageidaujamos, nes gali padidinti infekcijos riziką);

- nuneškite dėlionių, žaidimų, spalvinimo knygelių, kompiuterinių žaidimų. Venkite sudėtingų, nes dėl gydymo vaikui gali būti sunku ilgam sutelkti dėmesį;

- pasisiūlykite tėvams trumpam juos pakeisti. Pasivaikščiojimas lauke ar po parduotuves, apsilankymas kirpykloje, vakarienė su sutuoktiniu ar tiesiog dušas, labai atgaivina;

- jei ilgai nebendravote su kuriuo nors šeimos nariu – paskambinkite. Tyla dažnai reiškia, kad jis/ji nežino, ką pasakyti;

- paaukokite kraujo. Jis nebūtinai bus panaudotas jūsų sergančiam giminaičiui, bet papildys bendras atsargas, skiriamas vėžiu sergantiems vaikams.