Šeima ir draugai

Šeimos gyvenimo pokyčiai

 

Vėžys „aplanko“ labai įvairias šeimas: pilnos sudėties ar su vieniša mama/tėčiu, pasiturinčias ir turinčias finansinių problemų, apsuptas giminių, draugų bei jų neturinčias ir t.t. Kiekvienai nelaimės ištiktai šeimai reikalinga didžiulė parama. Šeimoms svarbu tai anksti suprasti ir išmokti ne tik dėkingai priimti pagalbą, bet ir paprašyti jos, kai reikia. Kaip jau buvo rašyta anksčiau, visi nori padėti, bet nežino kaip. Jie laukia iš šeimos nurodymų, kas būtų naudinga, o kas nepageidaujama.

 

Šeimos, kuriose abu tėvai dirba, turėtų apsispręsti dėl darbo. Geriau, jei įmanoma, išnaudoti visą galimą biuletenio laiką bei atostogų dienas, prieš nusprendžiant vienam iš tėvų atsisakyti darbo. Tėvai turi sugebėti įvertinti savo finansinę padėtį ir draudimo naudingumą. Visa tai reikalauja laiko ir ramaus apsvarstymo, ko labai trūksta sužinojus vaiko diagnozę.

 

Santuoka

 

Susidūrus su nelaime, santuokai tenka didžiulis išbandymas. Nusistovėjęs šeimos gyvenimas subyra, sutuoktiniai retai matosi, labai išgyvena ir su ištikusiu stresu tvarkosi skirtingai. Pora turėtų tiesiog išgyventi pirmąsias baisias savaites, o paskui kartu vėl viską atkurti naujai.

 

Keletas patarimų sutuoktiniams:

- kalbėkite, dalinkitės naujienomis,spręskite iškilusias problemas kartu;

- prie sergančio vaiko būkite paeiliui;

- pasiskirstykite pareigomis namų ūkyje;

- konsultuokitės su specialistais.

 

Kai kurios santuokos išlieka, kitos – ne. Dažniausiai skiriasi tos šeimos, kurios jau prieš tai turėjo rimtų problemų, o ištikusi nelaimė jas dar labiau paaštrino.

 

Skirtingos šeimos

 

Dalis vaikų, sergančių vėžiu, yra iš netradicinių šeimų: kai tėvai tiesiog negyvena kartu ar yra išsiskyrę, kai tėvai antrą kartą vedę, kai vieno iš tėvų niekada nemato, kai vaikas yra globojamas ar įvaikintas. Bendravimas tarp suaugusiųjų gali būti nuoširdus ir draugiškas arba įtemptas ir nebendradarbiaujantis. Vaikui geriausia, kai suaugusieji atideda savo ambicijas į šalį ir kartu siekia sukurti palankią aplinką vaiko gijimui.

 

Jei besigydantis vaikas paeiliui gyvena pas išsiskyrusius tėvus, reikėtų pradėti sąsiuvinį, kuriame būtų galima surašyti išgertus vaistus, dozių pasikeitimus, vizitus pas gydytoją, kraujo tyrimų rezultatus, atsiradusius naujus ligos požymius.

 

Nelaimei, vaiko liga gali dar labiau pabloginti įtemptus šeimos santykius. Tačiau svarbu, kad visi tėvai, turintys teisę žinoti visą informaciją, susijusią su liga, gautų tą informaciją ir dalyvautų spręsdami iškilusias problemas.