Mirtis

Tėvų sielvartas

 

Kiek yra gedinčių tėvų, tiek yra ir širdgėlos būdų. Negali būti jokio gedėjimo plano, kur pereinama nuo punkto A į punktą B, ar laiko, kai tai turi baigtis. Vaiko mirtis yra vienas šiurpiausių ar skausmingiausių gyvenimo įvykių. Tai atrodo nenatūralu, nesuprantama. Netekus vaiko, gedima ne tik jo pačio, bet ir su juo susijusių vilčių, svajonių. Netenkama dalies savęs, dalies savo ateities.

 

Gedintiems tėvams dažnai kartojama, kad „laikas sumažins skausmą“. Daugelis įsitikina, kad taip nėra. Laikas padeda jiems suprasti skausmą, įtikina, jog gali prisitaikyti ir išgyventi. Ūmus skausmas nurimsta, bet iškart prasiveržia, kai išgirsta vaiko mėgtą dainą ar sulaukia jo gimtadienio. Gedėjimas yra ilga ir sunki kelionė su pakilimais ir nuopuoliais. Tačiau tėvai pasakoja, kad su laiku, juokas ir džiaugsmas grįžta. Jie pripažįsta, kad gyvenimas nebebus toks, koks buvo, bet gali tęstis.