 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Autorius |
Pranešimas |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
 Parašytas: 06 Pen. 13,2008 10:20 am Rašyti temą: |
 |
|
[quote="vilmux"]Apgaubki Angele sparnais
Vaikelį mano...
Ir kelią žiedlapiais nuklok baltais
Vaikeliui mano...
Kai laikas žengti bus
Keliu anuo...
Paimk už rankos...
Ir dar...
Labai prašau...
Kalbėki, pasakok, kartok
Vaikeliui mano...
Jog ten, kažkur žemai...
Mama gyvena...
Širdelėje ji saugo...
Vaikelį savo...
Kokie grazus zodziai.... net siurpuliukai kunu nubego... aciu
Aciu visiems... |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
vilmux
Prisijungė: 2006 03 16
Pranešimai: 47
Miestas: Klaipėda
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 10:23 am Rašyti temą: |
|
|
Miela Agne,
Ačiū Jums, kad esate, kad kovojate, kad dalinatės savo stiprybe...
_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
jurgituute
Prisijungė: 2008 05 27
Pranešimai: 49
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 11:45 am Rašyti temą: |
|
|
agnule, cia ne tu turetum dekot, o mes visi uz galejima is Taves pasimokyt stiprybes, kantrybes, ramybes. kiek Tave pamenu, Tu visada buvai ta, is kurios galima buvo daug ismokt  ir dabar, didziausio skausmo valanda tai nesikeicia. aciu Tau. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
daivar
Prisijungė: 2007 05 04
Pranešimai: 35
Miestas: Anykščiai
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 2:29 pm Rašyti temą: Dominyka |
|
|
| Begalinės stprybės Jums... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Mantvydas
Prisijungė: 2006 04 12
Pranešimai: 396
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 5:26 pm Rašyti temą: |
|
|
| Gaila, kad sausumos pajėgas nori apleisti šauni kapitonė Dominyka ir pereiti į Dangiškojo kumščio pajėgas. Na, bet apsidžiaugs Dangiškojo kumščio pajėgų vadas Archangelas Rafaelis, sulaukęs šaunios kovotojos. Tikriausiai toks dangaus planas...Bet kuriose pajėgose Dominyka bebūtu, visur ji bus mūsų mylima ir stipri kovotoja. Stiprybės jai ir jos šeimai. Tokia jau ta kariuomenė, kad būna karių perkėlimas kartais. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
puce
Prisijungė: 2006 03 27
Pranešimai: 100
Miestas: Siauliai
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 7:41 pm Rašyti temą: |
|
|
| Agne, visada sirdimi su jumis. Stiprybes daug daug daug..... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Daiva Sad
Prisijungė: 2008 06 13
Pranešimai: 3
|
| Parašytas: 06 Pen. 13,2008 10:25 pm Rašyti temą: |
|
|
Laikykitės...
Paskutinį kartą redagavo Daiva Sad, 07 Pir. 21,2008 10:44 am. Redaguota 2 kartus(ų) |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Audrone
Prisijungė: 2008 01 15
Pranešimai: 325
Miestas: Oak Forest, IL
|
| Parašytas: 06 Št. 14,2008 12:18 am Rašyti temą: |
|
|
Nelabai suprantu, kaip mamu sirdys tiek atlaiko....Turbut, Dievulis atsiusdamas zenkla, dar ir stiprybes atsiuncia...
Apkabinu Jus mintyse ir meldziu, kad butu netaip sunku..kad neskaudetu...kad butu petys issiverkti... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Edita
Prisijungė: 2005 01 03
Pranešimai: 1635
Miestas: Vilnius
|
| Parašytas: 06 Št. 14,2008 1:59 pm Rašyti temą: |
|
|
| jurgituute rašo: | | agnule, cia ne tu turetum dekot, o mes visi uz galejima is Taves pasimokyt stiprybes, kantrybes, ramybes. kiek Tave pamenu, Tu visada buvai ta, is kurios galima buvo daug ismokt ir dabar, didziausio skausmo valanda tai nesikeicia. aciu Tau. |
Negaliu neparašyti... Vakar praleidome nepaprastai šiltą ir jaukų vakarą pas mažąją Dominyką. Neįmanoma žodžiais perteikti jausmo, kuri junti būdamas šioje šeimoje ramybė, beribė meilė ir atsidavimas... Minčių, žodžių visiems buvo tiek daug, kad kartais jau kalbėjome visi vienu metu... O atsisveikinimas truko gerą valandą - žengdavome žingsnį link durų ir vėl sustodavome - kalbėdavome, apsikabindavome, atsisveikindavome ir vėl žengdavome...
Cituoju Jurgituute, nes iš tiesų - tai mes, išsivežėme keliolika kibirėlių stiprybės, kantrybės, ramybės ir esame be galo dėkingi, kad galėjome juos apkabinti, pažinti, prisiliesti...
Šiandien ryte už akių užkliuvo Jeremy R.Geffen knyga Kelionė per vėžį . Senokai ją laikiau rankose, bet drąsiai galiu vadinti gyvenimo vedliu. Atsiverčiau knygos paskutinį skyrių. Dalinuosi autoriaus mintimis su jumis visais, tebejausdama ir brangindama ypatingą jausmą išsivežtą iš Dominykos šeimos...
PABAIGA
Atsimenu vieną paskutiniųjų pokalbių su tėvu, įvykusi kelios savaitės po mūsų kelionės taksi po Centrinį parką. Mes buvome ligoninės palatoje, kur jis leido paskutines savo gyvenimo dienas.
Sėdėjome greta vienas kito ir tylėjome. Mes kartu gėrėme iš tylos upės.
Be jokių žodžių mes dėkojome už visa, ką patyrėme ir kuo dalijomės šiame gyvenime.
Be jokių žodžių mes branginome paskutiniąsias valandas bei akimirkas, suprasdami, jog tuojau teks išsiskirti.
Ir be jokių žodžių mes atsisveikinome.
Staiga palatoje pajutau tvyrančią galingą energiją. Pakėlęs akis išvydau, kad tėvas plačiai šypsosi. Jis pažvelgė į mane, jo veidas buvo ramus ir giedras. Palatoje buvo labai tylu, pro langą veržėsi saulės spinduliai.
- Sidai, kas tau? tyliai paklausiau.
- Džeremi, - atsakė jis, - aš toks laimingas. Toks laimingas.
Tie žodžiai mane nustebino, nes juos ištarė mano tėvas, dar pakankamai jaunas žmogus, vos šešiasdešimt vienerių, kuris gulėjo ligoninės lovoje ir laukė mirties. Vėžio metastazės išplito į plaučius ir į pivą, jis sunkiai galėjo pajudėti, nes kentė smarkų skausmą ir vos kvėpavo be deguonies kaukės. O vis dėlto jis sako, jog yra toks laimingas.
- Kaip tai gali būti? paklausiau. Paaiškink man labai prašau.
- Aš laimingas, - atsakė jis, - nes dabar iš tiesų suprantu. Viskas taip aišku. Mes nesame nei mūsų vieta visuomenėje, nei mūsų turtai. Mes esame vien meilė. Visa, kas egzistuoja, yra meilė. Ir tai regėdamas, esu laimingas.
.....
Tęsdami šią nepaprastą savo kelionę, mes išmoksime ir kitų dalykų. Vis toliau žengdami į nuolatinę kintančią medicinos bei gydymo viešpatiją, iš veiklos sferos pereidami į būties sferą, iš veiksmo į ramybę, iš kalbos į tylą, mes atskleisime dar didesnes paslaptis, sužinosime, kad kūnas, protas, dvasia ir širdis ne tik persipynę tarpusavyje, tačiau iš esmės yra viena visuma. Čia mes galutinai pažinsime savo tikrąją prigimtį ir suprasime, kas iš tikrųjų esame. Tada, aš esu įsitikinęs, mes suprasime tikrąją meilės prasmę, meilės galią ir patį gyvenimą.
_________________
Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. R. V. Emersonas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 06 Sk. 15,2008 11:57 am Rašyti temą: |
|
|
Aciu Mantvydai, butent tokie zodziai neleidzia nuliusti, nugrimzti i savigaila... Taip, musu Dominyka bus nemenkas Dangaus kariuomenes pastiprinimas 
Edituk,
tai jus mums uzvezet tiesiog cisternomis, ka ten kibireliais tvirtybes 
dabar galim dalinti visiems kas tik pas mus uzsuka nes durys pastaruoju metu pas mus neuzsidaro nuo sveciu...
tariu sirdingai aciu ir prasau priimti  , nes tai maziausiai ka galiu padaryti uz viska ka jus del musu darote... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Grevelda
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 90
|
| Parašytas: 06 Antr. 17,2008 9:48 am Rašyti temą: |
|
|
| Bučkis mažajam žvirbliukui. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Jane
Prisijungė: 2008 04 30
Pranešimai: 102
|
| Parašytas: 06 Antr. 17,2008 9:47 pm Rašyti temą: |
|
|
| Sveika, Agnute. Išrink savo princesei pačią gražiausią suknytę ir neliūdėkit. Sekmadienį, laidojant savo mamutę, žinoma nesulaikiau ašarų. Pribėgusi draugės dukrytė, kuri tokio pat amžiaus kaip ir jūsų Dominyka, pasakė, kad naktį ateis angeliukai ir atsikas močiutę. Kokia bebūtų Dievo valia tikėkim tos mergytės žodžiais. Apkabinu jus stipriai, stipriai ir prašau Dievuliuko, kad leistų kuo ilgiau pabūti visiems kartu. Bučkis mažajai kovotojai. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Daiva Sad
Prisijungė: 2008 06 13
Pranešimai: 3
|
| Parašytas: 06 Antr. 17,2008 10:18 pm Rašyti temą: |
|
|
| vis nepalieka mintis, kad jūs dukrytę dabar gimdot antrą kartą, tik dabar dangui... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Neringa
Prisijungė: 2007 09 21
Pranešimai: 346
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 06 Št. 21,2008 8:38 pm Rašyti temą: |
|
|
Kaip jus visi trys laikotes? Mes namuose su Nagliu, parlekem namo is kliniku, nes negalejom lasintis chemijos, paraudo gerkle, tonziles padidejo. Daug ka galima pasakyti apie skyriaus kondicionavimo sistema - tik islendi i koridoriu ir gauni vejo i nosi. Brukstelkit kokia zinute.
Siltas buckis nuo musu abieju, Neringa |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 06 Pir. 23,2008 1:45 pm Rašyti temą: |
|
|
| Neringa rašo: | Kaip jus visi trys laikotes? Mes namuose su Nagliu, parlekem namo is kliniku, nes negalejom lasintis chemijos, paraudo gerkle, tonziles padidejo. Daug ka galima pasakyti apie skyriaus kondicionavimo sistema - tik islendi i koridoriu ir gauni vejo i nosi. Brukstelkit kokia zinute.
Siltas buckis nuo musu abieju, Neringa |
Sveikute
mes tai namuose su Dominyka bunam, tetis - dirba tai taip ir leidziam dieneles, i lauka iseinam su vezimeliu pasivazineti, pauksteliu ciulbejimo pasiklausyti ir laaaaabai daug sveciu vis sulaukiam. Viena sestadieni taip nuo ryto iki vakaro vieni keite kitus zodziu neliudim
Buckis nuo musu abieju mergyciu jum abiem i skruostukus  |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
DUK
Ieškoti
Narių sąrašas
Vartotojų grupės
Registruotis
Aprašymas
Tikrinti asmeninius pranešimus
Prisijungti
