Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Sagne]

sveikuciai,

Jus tikrai mokat suprasti, paguosti ir pastiprinti, labai dziaugiuosi, kad isijungiau i Rugutes seima mes su vyru nuolat paskaitome Dominykai uzveste temele, uz tai labai dekui Editai

[Grevelda]

Sako kai užsidaro durys, Dievas atidaro langą. Tad nepraraskit vilties Bučkiai mažajam žvirbliukui, o jums stiprybės ir ramybės. Laikykitės.

[Sagne]

Laba ryta,

jau antra naktis iš eilės, kai nesudedam bluosto... Dominykai prasidėjo dažni epilepsijos priepoliai kurie vis dažneja ir ilgėja. Šiandien gydytojai turėtu paskyti koki plana numato toliau Dominykai, tačiau ka jie besugalvotų, vilties neteikia... Vakar vyr. gydytojas pasikvietes mane išaiškino kokiu veiksmų jie imtųsi jei sustotų kvėpavimas, t.y. man reikėjo priimti sprendimą, turbūt patį sunkiausia gyvenime koks tik gali buti, kad jei sustotų kvėpavimas, jie nevežtų jos į intensyvios terpijos skyrių, nejungtų dirbtinio kvėpavimo aparato ir kt., nes tai neturėtų prasmės... Aš sutikau su tokiu spendimu, turbut dabar skaitydami daugelis mane pasmerksit... aš ir pati žiauriai jaučiuosi... bet aiškiai suvokiu, kad klausimas liko tik dėl gyvenimo kiekybės, nebe kokybės...

[Asta]

Brangi Agne,
Man atrodo, kad siame forume nebus nei vieno Jus smerkiancio zmogaus...vsisi puikiai suprantam kokia sirdgela, koks beviltiskumas slegia, kada reikia priimt tokius sprendimus.... o dar kai tie sprendimai susije su tai kas brangiausia ir nuostabiausia kiekvienos mamos gyvenime...
Visi padrasinantys ir paguodziantys zodziai siuo metu gali skambet labai banaliai... bet vis tiek ... jei tik butu tokia galimybe, noreciau atiduot Jums bent laseli stiprybes, kantrybes...ir bent maza kibirkstele vilties...
Asta

[Jurggga]

stipriai Jus apkabinu ir spaudziu kumscius...

[Mantvydas]

Kai labai labai sunku, kai vilties beveik nebėra- tuomet Dievas būna arčiausiai mūsų. Tai paradoksas, bet taip jau yra. Nes niekas, tik pats beribis Dievas- gali atlyginti mūsų mažiesiems už jų kančias. Viso pasaulio tam neužtektų. Mamos tai žino. Stiprybės ir vilties jums. Mantvydo ir Rūtos mama.

[Aida]

Sveika Agne,
Kekviena minute, kekviena sekunde esame su jumis, ir koki spendima bepriimtumet - jis bus teisingiausiais, nes tai bus mamos sprendimas, o mes visada jus palaikysim.
Musu Pijukui, taip pat buvo epilepsijos priepuoliai, kurie ispradziu labai gasdino, taciau kai gydytojai pritaike tinkamus vaistelius, priepuoliukai pabegdavo ir negrizdavo po kelias savaites ar net menesius ir netrukdydavo mums dziaugtis savo dienelemis...
Tikiu, kad ir jus su jais susitvarkysit.
Sipriai apkabinu

[jurgituute]

labas Agne,
jau kur kur, bet sitame puslapyje susitikt tikejausi maziausiai. as Jurgita is tavo kurso. atpazinau tave pagal visas tavo pateiktas zinias ir dukrytes varda. apkabinu tave ir visa sirdim esu su tavim ,su Dominyka. kuo galiu padet? be maldos, paciu stipriausiu linkejimu. dieve, kaip skauda, kai rupesciai uzgula sava zmogu.
ai, bet cia kalba pirmas sokas. puikiai tave pazistu - tu labai stipri. o jei dar stiprybes ir palaikymo prireiks, turbut niekur nerasi geriau kaip cia. metai is metu skaitau si puslapi ir visa sirdim jauciuosi suaugusi su siais zmonem. mokausi is ju.
Agnule, stiprybes ) ir laiminancios Dievo rankos virs Dominykos ir Tavo galvos

[jurgelis]

Laikykitės , stiprybės Tikėjimas daro stebūklus.

[Jane]

Brangi Agnyte, niekas taves tikrai nepasmerks. Tik mamos širdis nusprendžia kaip elgtis. Aš pati esu buvusi panašioje situacijoje. Tik man nereikėjo priimti sprendimo. Monika krito į komą ketvirtadienį, o iškeliavo pas Dievulį tik pirmadienį. Visas tas keturias dienas prasėdėjau lakydama jos rankytę ir glostydama plaukučius. Širdis dar šnibždėjo turėtų atsibust, bet protas suvokė visą realybę. Ji buvo be galo skaudi. Agnute, tik nebandyk kaltinti sąvęs ir graužtis. Juk yra kažkas aukščiau, kuris retkarčiais mums šnibžda į ausį. Aš tikiu, kad Dominyka išsikapstys su tokios stiprios Mamytės pagalba. Apkabinu ir bučiuoju.

[Sagne]

Sveikučiai Rugučiai

Noriu nuoširdžiai padėkoti už Jūsų žinutes, gera jausti, kad tave palaiko, kartu su tavimi per šį gyvenimo etapą eina visai nepažystami, tačiau puikiai suprantantys mano jausmus žmonės. Ačiū Jums, mielieji.

Pagaliau susikaupiau ir prisėdau parašyti kaip mums sekasi arba kaip nesiseka... Penktadieni grįžom iš Vokietijos su profesoriaus pasiūlymu pabandyti vieną bloką chemoterpijos Lietuvoje, nes vos tik stabilizavo Dominykos būklę, išsiuntė mus namo, nes laiko lieka vis mažiau ir kaip jie sakė - geriau kad mes butume namie, tarp savų kai tai nutiks...

Skydį Dominyka puikiai atlaikė, nors jau nebesėdėjo, suglebus kaip kokia šaltiena Priepoliai epilepsijos nesiliauja ir vis ilgėja. Akytė viena kažkokia irgi neaiški, visa paraudus ir kaip drebučiai pasidarė kampelis... Nuo vakar jau beveik net neatsimerkia, maitinam jau antra turbūt savaitė per zondą... vienu žodžiu - guli, kvėpuoja ir širdis pašėlusiai daužosi, štai kas liko iš linksmos, jautrios, tvarkingos mano mergytės... labai sunku žiūrėti į gęstantį savo vaiką, labai... tik viena paguoda, kad gydytojai sako, jog jai neskauda.

Nebežinau ka daryti, gal reikia dar bandyt važiuoti į Kauno klinikas?... Gal pradėti chemiją?...
Galvoj kirba tik vienas klausimas - kaip miršta vaikai?

[vilmux]

trūksta žodžių... Meldžiuosi... Mano širdelė su Jumis...
_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti...

[Sagne]

[jurgituute]

mano telefonas 8 616 32 337, (nepasikeites). parasyk sms, parasysiu pasta ir galesim bendraut
agnule, stiprybes Tau sunkiausiomis minutemis. laikykis uz minties, kuri Tave guodzia, kad but bent kiek lengviau o Dieva, kad galeciau nors kuo padet

[Grevelda]

pastoviai galvoju apie jus. ir taip liūdna skaityti tokias "žinias".. pačios geriausios mintys mažajam žvirbliukui.