Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

Silmana · Prisijungė: 2007 11 07 Pranešimai: 288 Miestas: Šiauliai

Aš jus suprantu, mieloji, Agne.. Neabejoju ir apie kitus tą patį.. Ir jūs mums tikrai rūpite.. Tą skausmą, begalinį ilgesį galiu tik įsivaizduoti, žinau, koks jis duriantis ir veržlus, tačiau tiksliai žinoti jį yra sudėtinga, nes jis yra daug didesnis,nei mano nuojautoje..Malonu žinoti, jog net ir virtualūs apkabinimai, žodžiai, palaikymai tikrai padeda..Nes to labiausiai aš ir noriu, mes visi norime.. O dabar pats laikas nusišypsoti, ir neleisti liūdnoms mintims užvaldyti save, net ir paprasta šypsena, gali padėti jums pasijusti geriau.. Nusišypsokite kitiems, ir jie jums nusišypsos, ir pamažėle galėsite pasidžiaugti, kad ir drėgna, niūria, bet viduje širdelėje balta žiema.. Smile

Rašykite dažniau, gal sugrįš geresnė nuotaika į Dominykos temelę.. Wink

Juk mano noras ir būtų -puoselėti geras mintis ir plukdyti jas Jūsų link Wink

Apkabinu..
_________________
Nesi atsitiktinis šiame pasaulyje, bet Dievo norėtas ir Jo besąlygiškai mylimas.

Sagne · Parašytas: 01 Pen. 23,2009 9:59 am Rašyti temą:

Man jau seniai knietėjo įdėti Dominykos nuotraukytę... kuri atspindėtu kokia ji buvo... tai štai ji - Mano burbuliukas... mylimiausiais, brangiausias man nutikęs stebuklas žemėje...

aaggnnee · Prisijungė: 2008 09 17 Pranešimai: 156 Miestas: Vilnius

Nuostabu matyti Dominykute Smile

Aciu Agne, kad pasidalinai nuotrauka, labai norejosi pamatyti Tavo stebukla, bet prasyti tai kazkaip nedrasu Smile

Ziurejau, akim ir sirdim glosciau tavo Burbuliuka, jauciau - juk visai salia. Smagu, gera ja matyti.
_________________
Gėris slypi kažkur mumyse ...

Audrone · Parašytas: 01 Pen. 23,2009 5:07 pm Rašyti temą:

Aciu uz nuotraukyte!
Smagu pajusti ta begaline meile, kuria ji spinduliuoja ir kuriai jus skyrete savaja...Niekad 100% nejausiu to, ka jus jauciate...isivaizduoju kaip drasko sirdi... O man asaros rieda skruostu, nes labai jau grazi, svelni ir linksma Dominykute zvelgia is nuotraukos.
Noriu tiketi, kad Dominykute sypsosi taip pat svelniai is dangaus ir siuncia palaikyma mamai, teciui ir sako : "Niekas nesibaige, tik prasidejo..mes susitiksim, butinai susitiksim, o dabar as jus globosiu ir siusiu palaikyma, ir nebenoriu matyti jusu taip liudinciu..."
Agne, issiunteme siuntinukus jusu vaiku centrui. Noriu, kad lauktumete. Noriu, kad zinotumete - beveik 20 moteru kitoje Atlanto puseje apie jus zino, dovanojo tai, ka galejo ir tikisi, kad padarysite daug graziu darbeliu, kad kai bus valandike laisva- pazaisite zaidimus kartu su vaikais, o kas jums netiks- atiduosite savo nuoziura tiems, kam labiausiai reikia.

Dominykute labai dziaugtusi, jei jus dazniau sypsotumetes! Lauksim nuotrauku -kur jus sypsotes, kur jus apsupta savo globotiniu -jus jiems labai reikalinga!

Gintarė · Prisijungė: 2007 11 23 Pranešimai: 79

Aš su Tavimi, mieloji, pati žinai Smile

Sagne · Parašytas: 01 Pen. 30,2009 9:02 pm Rašyti temą:

Sagne · Parašytas: 01 Pen. 30,2009 9:12 pm Rašyti temą:

Ačiū Audrone, būtinai atsiūsiu nuotraukas, o dabar kantriai laukiame Smile

Ir begalo tikiuosi susitikti Dominyką, nes paskutiniai mano žodžiai buvo jai pakuždėti - "Jei tau bus liūdna, tu tik pašauk mane..." Belieka stengtis būti vertai šio susitikimo...

Gintare, brangioji, žinau, bet ačiū, kad patvirtini, taip dar drąsiau tau skypinsiu kai norėsis pasikalbeti Smile

diva · Prisijungė: 2008 07 21 Pranešimai: 23 Miestas: Vilnius

Sveika, Agne,
žiūriu į Dominyką nuotraukytėje, o prieš akis tavo spinduliuojančios akys... tokias jas prisimenu nuo studijų laikų, tikiuosi, nepaisant viso patirto ir patiriamo skausmo, jos spinduliuoja ir dabar tave sutinkantiems žmonėms...
_________________
Meilė niekada nesibaigia...

Sagne · Parašytas: 02 Kv. 05,2009 11:08 am Rašyti temą:

jurgelis · Prisijungė: 2008 04 13 Pranešimai: 1177

Nuostabi mergytė...

Silmana · Prisijungė: 2007 11 07 Pranešimai: 288 Miestas: Šiauliai

Agne, tyliai, bet visada kartu su jumis.. Jūsų mergytės nuotraukėlę pažiūrėjau jau senokai, tik vis neparašiau, bet mintyse gyriau, glosčiau jūsų mažąjį spindulėlį.. Nuotraukėlė pasako daug daugiau, nei visi žodžiai.. Agne, mieloji, kaip Jūs gyvenate šiuo metu? Kokios nuotaikėlės? Susitikimas su Dominykute anksčiau ar vėliau įvyks, ji aplankys jus sapnuose, aplanko mintyse ir širdyje.. Visa tai yra Dominykos dėka, jos noras būti kartu su jumis ir nebūti pamirštai.. Neabejoju, jog ji jaučiasi gerai Dievulio globoje, ir lydi jus visur, yra su jumis visada, kur jūs bebūtumėt. Ji jūsų širdyje, mintyse. Geriausių nuotaikų ir gražaus vakaro. Apkabinu Wink

_________________
Nesi atsitiktinis šiame pasaulyje, bet Dievo norėtas ir Jo besąlygiškai mylimas.

ingrida · Prisijungė: 2005 01 08 Pranešimai: 348 Miestas: Panevezys

Keistas jausmas apima žvelgiant į Dominykutę...Kadangi fotografuota tokiu kampu atrodo, tarsi ne mes į ją, o ji į mus iš aukštai žiūrėtų...
Ir valiūkiškai šypsosi...Šelmiukė...

Sagne · Parašytas: 02 Tr. 11,2009 10:45 am Rašyti temą:

Sveikučiai,

mano nuotaikos stabilios: kai daugiau yra veiklos, mažiau tada lieka laiko ašarojimui ir savigailai, tai ir stengiuosi vis ką nors veikti.

Smagu kai draugai kviečiasi į svečius ar patys aplanko, skambina ar skypina Smile

tai vis liudija, kad esam apgaubti rūpesčiu ir dėmesiu... o kad kažkas rūpintųsi taip norisi kartas... juk šitiek laiko reikėjo būti tvirtam, nepalūžti... tai dabar norisi atsipalaiduoti ir truputį ištižti....

O Dominykos buvimą šalia dažnai jaučiu... kartais paišdykauja, kartais saugo, kartais tiesiog būna šalia... vis dar nueinu į jos kambarį išgerti kartu arbatos...

diva · Prisijungė: 2008 07 21 Pranešimai: 23 Miestas: Vilnius

Artėjant šv. Valentino dienai, vis pamąstau, kas yra ta meilė ir suprantu, kad tai kažkas, kas įgalina mus gyventi, kas nejučia mumyse gimsta, mumyse rusena ir įrodo, kad gyvenimas nesibaigia su mirtim...
_________________
Meilė niekada nesibaigia...

Sagne · Parašytas: 02 Pir. 16,2009 6:40 pm Rašyti temą:

Ir vėl 16 diena... dabar jau vasario... mums, kaip lietuviams, tai svarbi istorinė data... bet man ši diena vis dar primena įvykius, kurie paliko randą širdyje, sieloje ir kūne...

Šiandien bažnyčioje klausantis vargonų gaudesio mąsčiau apie Dominyką, graudinausi... ir tarsi iš dangaus šmėstelėjo mintis: "Mama, bet dabar aš galiu šokti!" Tai Dominyka, buvau tuo tikra...

Šį kart skaitau draugės duotą knygą "Stebuklai tikrai vyksta". Ilgai neėmiau jos į rankas, nes vien pavadinimas tiesiog erzino... nebetikiu jokiais stebuklais vis kartodavau sau... bet kai vakarais nebėra ką skaityti, o kitaip, žinau, nesigaus be ašarų užmigti, ėmiau skaityti. Knyga mane įtraukė, kai kurias vietas skaitau po keletą kartų, tarsi bandydama įsikalti į galvą...

Ši knyga mane išmokė įsiklausyti į balsą... o gal tiksliau galima būtų sakyti į mintis, kurios nei iš šio nei iš to kartais aplanko... Supratau, kad Dievas kalba su manim, tik aš vis manydavau, kad prisigalvoju, pati sukuriu sau atsakymus į klausimus ir visą dialogą... o šiandien, kai "išgirdau" Dominykos balsą, suklusau... pamaniau, kad tai gal visai ne mano išsigalvojimai, gal iš tiesų tai dovana... Dovana kalbėtis mintimis...

Štai kokios mintys mano galvoje po 7 mėnesių Dominykai sugrįžus pas Dievą...

Ir dar, viena mintis iš knygos, kuria labai noriu su jumis pasidalinti:

" Aš suvokiau, kad išgydymas, kokio troškau, nėra vienintelė išeitis. Svarbiausia - turėti jėgų ir Dievo malonei pasakyti "Taip" Jo valiai."

"Dabar aš suprantu, kad Dievas neduoda mums jėgų ištverti tai, kas įvyks po mėnesio ar kelių savaičių. Jis suteikia jų tada, kai mums to reikia."