Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Jane]

Sveikučiai. Aš tikriausiai jūsų vietoje išbandyčiau ir chemiją, kad po to nekiltų klausimų, kuriuos aš dabar uždavinėju sau. Kodėl šeštadienį neatvyko kviesta greitoji? Kodėl mūsų neišvežė į Vilnių sekmadienį? Daugelis kodėl, kodėl, kodėl...Sako, jei tiki likimu nereikia knaisiotis tuose kodėl. Tai, Agnute, ir noriu pasakyti-daryk viską- gal įvyks stebuklas. Aš to labai, labai norėčiau. Psichologai pataria bendrauti, neužsisklesti savyje. Kai man būna sunku tada aš važiuoju į nuošalę vietelę ir kalbu, kalbu, kalbu. Aišku garsiai. Man palengvėja. Nežinau ar kuo padėjau, nors labai norėčiau. Tebūna saldus jūsų visų trijų miegelis su Dievulio pagalba. Butukas ir labanaktukas.

[Mantvydas]

Miela Agne, Jūsų šeima yra puiki. Visada atminkite, kad vaiko išėjimas (tikiu, kad taip nenutiks, nors visame yra Dievo valia) nereiškia, kad jis nebėra tos šeimos narys. Tiesiog jis yra kitur ir kantriai laukia savo tėvelių, kurie kada nors ateis pas jį. Tas žinojimas galbūt sustiprins sunkų laikotarpį išgyvenančią Jūsų šeimą. Išsiskyrimai su mylimais žmonėmis mus dažnai priverčia išplėsti savo meilę už esamos visatos ribų,- tiek, kad pasiektume toli esančius savo mylimuosius. Stiprybės ir Dievo palaimos Jums. Mantvydo mama Gražina.

[Sagne]

[Sagne]

Ech, musu palaikymo komanda - zuikiai broliai, jus tikri saunuoliai

Aciu... kaskart atsidarydama Dominykos tema vis dar stebiuosi kiek jusu palaikymo zodziu randu, dekui nuosirdziausiai jums...

Dideliausias aciu Editai, suskubusiai man paskambinti ir nuraminti... tikraja ta zodzio prasme... bei atsakyti i tiek daug klausimu... tikiuosi nebuvo per sunku

Vis rasydama pamirsdavau viena labai svarbu dalyka - kad esu begalo dekinga ir suzaveta musu gyd. S. Argustaites profesonalumu, tai patvirtino ir vokieciu profesorius, bei supratingumu, nuosirdumu ir zmogiskumu. Iki gyvenimo pabaigos liksiu dekinga siai gydytojai. Ji mums labai daug padejo tvarkant dokumentus ministerijai, tiksliau praktiskai jos deka tik ir gavom ta finansavima.

Tai va, berods dabar jau vska pasakiau, kas ant sirdies gulejo Tik va mano Dominyka tai jauciasi labai prastai... jau nelabai supranta kur prieolio pradzia, o kur pabaiga.... Taciau treciadieni vaziuojam i Kauno klinikas pasikalbeti su gyd. ir pasrodyti Dominykute... Tai tiek ziniu

[jurgituute]

labukas, mylimukes,
kazkaip gera ryta pradet nuo tokios zinutes. zinai, Agnule, apsidziaugiau radusi Tavo minti apie vaziavima i Kauna. zinosi, kad gavai dar viena nuomone ir padarei viska, ka siam etape galima padaryt. ir aciu Editai uz palaikyma. turbut stipriau kaip Jusu zodziai siandien negali padeti mamai ir teciui niekas, nes mes, neprisiliete prie tokio skausmo galim tik sapaliot - laikykites, kantrybes, bet tai nebus tie zodziai, kuriu labiausiai zmogiu juodoj tamsoj reikia.
buckis Dominykutei ir daug daug jegu teveliams

[Neringa]

Labas, Agne!

as jus irgi dar is anksciau prisimenu . Taip, "gyvenom" priesais. O Velykos buvo visai saunios Tikiuosi, kad Dominyka jauciasi geriau, o ir jums jau ne taip neramu. Is tikruju labai gerai, kad turit su kuo pasidalint rupesciais ir gauti atsakymus i klausimus.
Zinai, negalejau nesisypsot ir apsistraubliavus rodytis, nes mano zuikiui to reikejo Be to, susitikau skyriuje tokiu mamu, is kuriu ismokau nenuleisti snapo ir irkluoti toliau
Stiprybe kartais gludi tame, kad moki pripazint, kad esi silpnas

Linkejimai visai jusu seimynai, buckis Dominykai i nosi

Jei noresi parasyti, mano el. pastas neringa.at.work@gmail.com

[Jane]

Laukiam žinių iš Dominykos. Tikiuossi ir prašau dievulio, kad jos būtų geresnės.

[Sagne]

Tai štai tos mūsų žinios - mes namie... onkohemotologai vienbalsiai nutarė, kad Dominykai chemojis nebeverta skirti, nes ji jau komoje... smegenys jau visai mažai reaguoja... ji galėtų jausti tik stiprų skausmą, į silpną nereaguoja...
Ir visgi, esu sužavėta mūsų gydytoja, kuri labai ramiai ir aiškiai, be užuolankų išdėstė situaciją ir tai kam dar reikėtų pasiruošti... net Vokietijoje profesorius sunkiai dėstė žodį po žodžio tokioje situacijoje...
Taigi dabar liksim namuose, ir toliau maitinsim Dominyką geriausiais mišinukais, pirksiu geriausias sauskelnes, drėgnas servetėlės... visus reikalingus vaistukus, pasiruošim morfijaus pleistriukus, dar vieną zonduką, dar tiesa reikia deguonies aparato... vienu žodžiu suteiksiu jai viską kas įmanoma geriausia... ir dar... važiuosiu kokią dieną į Vilnių, paieškoti pačios gražiausios baltos suknelės, kuria pasipuošusią ją pasitiktų Dievulis...

[Edita]

Mieloji,

Labai laukiu rytojaus... Suku galvą, kaip atvežti ne tik atsiurbėją, bet ir deguonies aparatą. Tikiu, kad pavyks.

Apkabinu. Iki rytojaus...

P.S. O mano mintis, jausmus "kai ateina laikas išeiti" tu jau žinai...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[mama Rita]

Agne,

prisimenu, kai man gydytojas, nusukęs akis į šalį, linkėjo stiprybės...
Tokioje situacijoje jokie žodžiai negali paguosti.
Todėl stipriai, stipriai mintyse Jus apkabinu, žinokit - mes su jumis, o mūsų maldos - už Dominykutę...
Ramybės ir Dievo palaimos...

[jurgituute]

stiprybes, mieloji, Jums visiems trims. ramybes laiko

[Jovita]

Stiprybės Jums...

[Gintarė]

Stiprybes Jums...

[Elze]

Stiprybes ir kuo daugiau graziu akimirku kartu.
O visa kita Dievo rankose...

[vilmux]

Apgaubki Angele sparnais
Vaikelį mano...
Ir kelią žiedlapiais nuklok baltais
Vaikeliui mano...
Kai laikas žengti bus
Keliu anuo...
Paimk už rankos...
Ir dar...
Labai prašau...
Kalbėki, pasakok, kartok
Vaikeliui mano...
Jog ten, kažkur žemai...
Mama gyvena...
Širdelėje ji saugo...
Vaikelį savo...

Stiprybės...
_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti...