Dažniausi šalutiniai chemoterapijos reiškiniai

Plaukų slinkimas

 

Chemoterapiniai vaistai suardo ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalias greitai besidauginančias ląsteles. Kadangi plaukų folikulų ląstelės dauginasi greitai, chemoterapija sukelia dalies ar viso kūno plaukų slinkimą. Galvos, antakių, blakstienų, pažastų ir gaktos srities plaukai gali suplonėti arba iškristi kuokštais.

 

Plaukai pradeda ataugti praėjus 1-3 mėnesiams po intensyvios chemoterapijos. Plaukų spalva ir struktūra gali skirtis nuo anksčiau buvusių. Tiesūs plaukai gali ataugti garbanoti, šviesūs plaukai gali tapti tamsūs.

 

Tėvų patarimai, kaip elgtis su slenkančiais plaukais:

 

• Kai plaukai ploni arba lūžinėja, naudokite šepetį su labai minkštais šereliais.

• Venkite balinimo, dažno šukavimo, garbanojimo, džiovinimo ar plaukų lako, kadangi tai gali dar labiau pažeisti plaukus.

• Jei plaukai ploni, naudokite švelnų šampūną, specialiai skirtą nuvargintiems arba pažeistiems plaukams.

• Naktį iškritusius plaukus padės surinkti flanelinis pagalvės užvalkalas.

• Plaukų netekimas sukelia traumą visiems vaikams, išskyrus mažiausius. Tai ypač sunku paaugliams.

• Akcentuokite savo vaikui, kad plaukų slinkimas yra laikinas ir kad jie ataugs.

• Pasistenkite, kad jūsų vaikas susitiktų su vaikais, kuriems jau baigtas gydymas, kad jie patys galėtų įsitikinti, jog plaukai greitai ataugs.

• Leiskite savo vaikui ar paaugliui išsirinkti skrybėlių, skarelių ar medvilninių kepuraičių rinkinį dėvėjimui.

• Pasirūpinkite, kad mokyklinio amžiaus vaikams būtų leista mokykloje nešioti skrybėles ar kitus galvos apdangalus.

• Atskirkite savo jausmus dėl plikimo nuo vaiko jausmų. Daugelis tėvų skuba pirkti perukus ir skrybėles, nepasitarę su savo vaiku, kaip jis norėtų su tuo tvarkytis. Leiskite savo vaikui pasirinkti, ar nešioti galvos apdangalus, ar ne. Leiskite jam gerai jaustis plikam.

 

• Onkologo komentarai:

 

Pasvarstykite, ar nuplikimas trukdo jūsų vaikui. Jei taip, tuomet imkitės veiksmų, kaip paslėpti ar kitaip išspręsti šią problemą. Jei tai trukdo jums, o ne vaikui, nukreipkite savo pastangas į tai, kaip įveikti savo požiūrį ir nerimą. Pasinaudokite šia galimybe išmokyti jį, kad svarbios tik vidinės savybės. Šiuolaikinėje kultūroje, kur taip akcentuojama išvaizda ir panašumas, tokia pamoka labai vertinga. Iš savo patirties žinau, kad vaikai, kuriems po vėžio gydymo išliko išoriškai matomi pakitimai, gali visai gerai prie to prisitaikyti, jei sulaukia didelio palaikymo namuose. Jei jūs, kaip tėvai, leisite jam suprasti, kad jis yra šaunus vaikas, jis tuo tikės.

 

Plaukų slinkimas, gydomiems nuo vėžio vaikams, vyksta gana skirtingai. Kai kurie netenka tik dalies plaukų, kai kurių plaukai išplonėja, dar kiti greitai netenka viso kūno plaukų.

 

Prestonas niekad visiškai nenupliko, bet plaukai nepaprastai išplonėjo ir išretėjo. Kai buvo diagnozuota liga, draugas padovanojo dirbtinių žvejybos muselių (jauko) rišimo rinkinį. Jis išmoko taip meistriškai surišti jauką, kad net pradėjo pardavinėti jį vietinei žvejybos reikmenų parduotuvei. Kai ėmė slinkti plaukai, vaikas surinkdavo juos ir sudėdavo į plastikinį maišelį. Prestonas pradėjo rišti museles iš savo plaukų, kurios net buvo išdėstytos parduotuvės vitrinoje su užrašu „Prestono muselės iš žmonių plaukų”. Nors jam buvo tik 11 metų, parduotuvės savininkas pasamdė berniuką padėti parduotuvėje. Jis labai išpopuliarėjo tarp klientų, nes visi norėjo pamatyti vaiką, kuris riša museles iš savo plaukų. Taip jis plaukų slinkimą pavertė teigiamu dalyku.

 

Trejų metų Kristinos plaukai pradėjo slinkti po trijų savaičių nuo chemoterapijos pradžios. Ji turėjo gražius garbanotus plaukus, bet niekad nekalbėdavo apie jų slinkimą, ir aš maniau, kad jai tai nerūpi. Kartais ji nešiodavo skrybėlę arba treningo gobtuvą, bet dažniausiai ji vaikščiojo plika galva. Vieną dieną aš sužinojau, kaip ji iš tiesų jautėsi. Mes kalbėjomės apie įvairias plaukų spalvas mūsų šeimoje, ir ji pradėjo šaukti: „Aš nesu rudaplaukė! Aš esu plika, visai kaip kūdikis”.

 

Mano duktė Keitė (11 metų), kai tik suprato, kad serga vėžiu, nusikirpo plaukus ir nusidažė juos rožine spalva, paversdama tai žaidimu. Pradėjus taikyti chemoterapiją, ji paprašė juos nukirpti trumpai ir nuskusti panašiai, kaip jos klasės berniukų. Apsilankė mūsų kirpėjas ir ją nuskuto. Pasiliko vos ketvirčio colio ilgio plaukučiai, todėl, kai po savaitės jie iškrito, jai tai nebuvo svarbu, kadangi ji jau buvo juos nukirpusi. Tokiu buvo ji valdė situaciją. Dabar mes pažymime jos plikumą, dažydamos ant galvos su chna ir veido dažais įdomius piešinius, kur tik beeitume. Liepos 4 d. mes nupiešėme raudonas, baltas, mėlynas žvaigždes ir raketas. Paskutinį kartą eidamos į ligoninę, nutapėme žydinčius vijoklius ir šviečiančias strėles virš ausų, kad parodytume, kokia ji įdomi. Ji net privertė seseris nupiešti jai ant pakaušio akis, kurios stebėtų gydytojus ir slaugytojas, kai ji bus nusisukusi. Vos tik ji ateina į ligoninę, visi susidomėję apžiūrinėja jos galvą,, taip ji susilaukia daug dėmesio. Ji taip pat pradėjo žaisti su nusitrinančiomis tatuiruotėmis ir užsiklijuoja jas būtent tose vietose, kurias apžiūrinėja gydytojai, norėdama nustebinti, kai jie pakels jos marškinėlius. Ji taip pat mėgsta užsimaukšlinti juokingus perukus ir kaukes. Praėjusią savaitę ji šoko kieme su baisiu juodu/žydru peruku, pabaisos akimis, marškinėliais su kaukole ir batais ant juodų platformų. Ji tiesiog sustabdė eismą! Tai buvo maištas. Ji absoliučiai atsisako kalbėtis su daugeliu gydytojų ir slaugytojų ir yra itin drovi, tačiau tai yra jos paikas būdas krėsti linksmybes kitiems ir pačiai situacijai dėl vėžio.