Tyrimai

Dažniausiai atliekami tyrimai

 

Fizinis ištyrimas

Fizinis ištyrimas tau greičiausiai jau žinomas. Jo metu gydytojas paklausia, kaip jautiesi, apžiūri burną, paklauso stetoskopu plaučius ir širdį, pasveria, pamatuoja ūgį, paspaudo pilvuką ir panašiai. Būtinai pasakyk gydytojui, jei pajautei ar užčiuopei kažką naujo, keisto (pavyzdžiui, jei kur nors skauda ar išbėrė). Tu esi savo kūno ekspertas(ė), taigi gydymas priklausys ir nuo to, ką iš tavęs sužinos gydytojas.

 

Gyvybinių požymių sekimas

 

Pulsas

Jis parodo, kaip dažnai plaka tavo širdis. Gydytojas uždės kelis pirštus tau ant riešo ir mintyse skaičiuodamas žiūrės į laikrodį.

 

Kvėpavimo dažnis

Gydytojas žiūrės, kiek kartų per minutę pakyla tavo krūtinės ląsta. Jei būsi išsigandęs (usi), kvėpuosi dažniau.

 

Kraujospūdis

Matuojant kraujospūdį slaugė uždės tau ant rankos manžetę ir, spaudydama kriaušės formos įrankį, pripūs į manžetę oro. Pajausi, kaip ji trumpam užspaus ranką. Paskui orą palengva išleidžiant bus išmatuotas tavo kraujospūdis.

 

Temperatūros matavimas

Temperatūra matuojama paprastai ir greitai. Slaugė įkiša termometrą tau į pažastį, paskui ateina po 10 minučių, pažiūri ir užrašo į specialų lapą. Kadangi karščiavimas yra vienas iš pirmųjų infekcijos požymių, gydymo metu temperatūrą matuotis tau teks daug kartų.

 

Šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimas skirtas sužinoti, ar gerai veikia tavo inkstai. Jis taip pat padeda gydytojui sužinoti, ar nėra infekcijos ten, pro kur teka šlapimas (inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje, šlaplėje). Kai kurie augliai (pavyzdžiui, neuroblastoma) išskiria medžiagas, kurios randamos šlapime.

 

Atliekant šlapimo tyrimą, slaugė paprašys tavęs pasišlapinti (pasisioti) į plastmasinį indelį su užrašyta tavo pavarde. Jei bus sunku pradėti tai daryti į indelį, paprašyk, kad mama paleistų iš krano vandenį – tai turėtų padėti.

 

Rentgenogramos

Rentgenogramos yra tavo kūno vidaus nuotraukos. Jos nėra tokios aiškios, kokias esi įpratęs (usi) matyti. Tiesą pasakius, jos atrodo pilkos ir šešėliuotos, tačiau gydytojai, kurie yra įpratę į jas žiūrėti, gali daug ką sužinoti.

 

Rentgenograma padaroma per kelias minutes ir tai visai neskausminga. Ten dirbantis asmuo tau pasakys, kaip stovėti ar kur atsigulti. Stenkis stovėti ar gulėti labai ramiai ir nejudėti. Jei darys krūtinės ląstos nuotrauką, reiks giliai įkvėpti ir kelias sekundes sulaikyti orą viduje. Tuo metu darbuotojas paspaus specialų mygtuką ir trumpam pasigirs silpnas ūžesys. Po to gali tekti šiek tiek palaukti, kol darbuotojas įsitikins, kad rentgenograma padaryta gerai.

 

Kraujo tyrimas

Vaikų, sergančių piktybinėmis ligomis, kraujas turi būti labai atidžiai stebimas dėl įvairių priežasčių. Chemoterapija slopina kaulų čiulpus ir sumažėja visų kraujo kūnelių. Todėl gydytojas turi nuolat įvertinti, ar nereikia tau skirti sulašinti eritrocitų (kad užtektų energijos) ar trombocitų (kad nekraujuotum). Jei bus mažai leukocitų, gali lengvai susirgti, todėl gydytojas lieps neiti į lauką, vengti sergančių žmonių.

 

Kraujo tyrimas taip pat parodo, ar gerai dirba tavo inkstai bei kepenys, ar nėra infekcijos, kaip gydymas veikia tavo organizmą.

 

Kraujas gali būti imamas šiais būdais:

- iš kateterio tavo krūtinėje (vadinamo centrinės venos kateteriu);

- iš kateterio tavo rankoje (vadinamo periferinės venos kateteriu);

- iš venos, esančios ties rankos linkiu alkūnės srityje, čia įdūrus ploną adatėlę;

- tiesiog iš piršto, pradūrus odą maža adatėle.

 

Procedūros metu stenkis apie ją negalvoti, atsiriboti. Kai kurie vaikai mėgsta tuo metu dainuoti, įsivaizduoti, kad yra kitoje vietoje ar kad valgo ledus. Gali klausytis muzikos per ausinuką, pūsti burbulus iš gumos ar žiūrėti televizorių.