Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Irina]

Taip, iš tikrųjų sveikatos apsauga Lietuvoje turi nemažai spragų... Bet ar viskas yra taip idealu "civilizuotajame" pasaulyje? Kiek žinau, JAV, neturintys sveikatos reikiamo lygio draudimo poliso (kurių yra daugybė pagal kainą ir teikiamų gydymo paslaugų sąrašą) ligoniai gaus TIK privalomąją medicinos pagalbą. T. y., nuo mirties išgelbės, bet tolesnis gydymas be specialaus apmokėjimo nebus taikomas. Ir nesvarbu, kad ką tik išgelbėtas ligonis po tam tikro laiko mirs be tų paslaugų...

Ką noriu pasakyti? Formalumų turi kiekvienos šalies sveikatos apsaugos sistema. Negali būti visur viskas vienodai.

Yra (ačiū Dievui) Lietuvoje savo darbui atsidavusių gydytojų, tikrų profesionalų, iš visos širdies užjaučiančių jų gydomus ligonius ir jų artimuosius. Man atrodo, kad atsitiktinių žmonių yra kiekvienoje profesijoje ir kiekvienoje šalyje. Ir tokį „gydytoją“ ligonio ar jo artimųjų apsišvietimas ligos klausime tik erzins, o gydytojo požiūrio nepakeis. Kaip padaryti, kad atsitiktinių žmonių (ypač medicinoje) būtų kuo mažiau – tai jau ne sergančiųjų ir jų artimųjų kompetencija. Gal reikia pradėti nuo studijų kokybės ir t. t. Bet manau, kad negalima taip akylai kaltinti ligoniukų tėvų. Ne visi esame vienodai stiprūs einant sunkiais išbandymo keliais. Ir kiekvieno einančio kelias yras SAVAS ne į kieno kito NEPANAŠUS.

[za]

skirtumas tarp I ir 26 vietos tikrai yra bent jau menkutelis bet jis tikria yra........

cia pasiskaitykit docentes straipsni nu man ypac patiko atsakymas kuo skiriasi Lietuviska onkologija nuo Vakaru onkologijos ???

http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1079&Itemid=46

ka mastot?? Docentes nuomuone LAUK BOBAS IS ONKOLOGIJOS !!!!

[sese]

žinot, siūlau mums visoms visom kurios patekom i nelaimės rankas imti pavyzdį iš Žaklinos.Tai moteris gyveneti užsienyje,kovojanti už savo vaiko gyvenima jau nemaža laiko tarpa ir ji tiesiog mus budina , kelkites kelkites žmones padekite daktarams gelbeti savo vaikucius.kiekvienam jos zodziui pritariu pilnumoje.ji teisi mes neturim pasitikejimo gydytojais,musu medicina stipraiai šlubuojanti ir sovietiniu gairelių.tikrai yra tokiu gydytojų kurie domėtusi ,konsultuotusi su patyrusiu šalių specialistais bet gi ir tie keletas bijo pajudeti, kad gali būti nesuprasti kolektyvino. jei butume tokiekaip Žaklina manau ir kelmas pajudėtų iš vietos,bet dėja dauguma bailiai.bijome kovoti už savo kraują už savo vaikutį,tai baisiau nebūna. sekmes visiems. mama A.

[viltis]

Siandien 05 17 diena mire Mantas. As nezinau nei jo pavardes, bet zinau , kad jis buvo labai stiprus ir geras vaikinas. Esu ji maciusi gal kokius keturis kartus, Mantas buvo saunus ir linksmas vaikis. Man taip sunku rasyti ta zodi "buvo". Viskas susijauke mano viduje ir taip kiekviena karta. Turime ir mes gimineje vaikuti kuris serga veziu, dabar esam isleisti paliatyviai slaugai. Nebezinau kur kas yra, kur Dievas?

[ema]

Nezinau kur galeciau parasyti, nenoriu tersti savo mintimis Dominykutes istorijos.
Labai daug kartu skaiciau Editos parasytus zodius kuriu negalima sakyti. Dar dar ir dar karta skaiciau. Taip tikrai butent siais zodziais ir as kalbejau su Ingute, ir niekada nesusimasciau, kad sie zodziai gali izeisti ar iskaudinti zmogu. Butent apie stebukla kuriuo as nuosirdziai tikejau, kalbejau.
Deja dabar matau, kad stebuklu buna, bet tik pasakose.
As zinau ka reiskia kai pirma karta nueini aplankyti mazojo kovotojo ir nezinai kaip i tai reaguoti, nezinai ka pasakyti. Bandai kalbeti tai ka sako tavo sirdis, bet nevisada tie zodziai buna teisingi.
Ir jei galima butu parasyti sius Editos surasytus zodzius kur nors gerai matomoje vietoje ir didelemis raidemis, kad zmogus rasantis forume ar kalbantis su kovotoju artimaisiais nedarytu klaidu. Neskaudintu ir taip skaudanciu sirdziu.
Siaip ir pats pasijauti labai nejaukiai kai po laiko susigriebi, kad ne ta sakai ka reikia nors tikrai kalbi is sirdies

[ievute]

Turbut visas gyvenimas yra stebuklas, tik mes ne taip juos isivaizduojame. As kazkada bandziau cia sneketi ta tema, kad negerai tas toks kitu entuziazmas, kad viskas bus gerai, tik tikek, tik prasyk Dievo ir t.t. Bet buvau sukritikuota, jog nesu pesimizma i sita vaikuciu foruma. Taciau is skaudzios patirties zinau, kad ateina tas laikas kai suvoki/pajauti (net jei to protu stengiesi nepripazinti), jog tavo artimas zmogus iseis. Ir tas duotas laikas tau susitaikyti. Su Dievo valia, Jo planu, su netektimi. Tada prireikia gilesniu mastymu, gilesnio suvokimo, nes tai iseina uz musu pasaulio ribu. Tai didziules gyvenimo pamokos, tai kas brandina mus is vidaus, lauzo. Ir nelieka vietos pavirsutiniskumui. Mes visi laidosim mums brangius zmones, visi einam link mirties, todel turim ismokti priimti, suprasti mirti. O ne sakyti - ne ne, to nebus, mes nemirsim, tu nemirsi, musu vaikai nemirs, as jauciu... Daznai sakoma - kovoti su liga. Ar reikia kovoti? Jeigu Dievo skirta, tai kovok tu nekovojes, tik sudegsi, isvaistysi likusi laika. O jei tau lemta pasveikti, tai tikiu Dievas visur pakreips tavo kelia, kur reikes, kad isgytum. Jei tai suvoktume - kad ne nuo musu priklauso - gal butu lengviau... Daug prirasiau, ne visai risliai isejo pasakyti ka norejau. Labai tikiuosi, kad nieko neuzgavau
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[Dar viena Lina]

[ievute]

Kuris vaikas pasveiks, kuris ne, nezino niekas, nei daktarai, taigi to sakyti tikrai negalime.
Pavirsutiniskumu vadinu tai, kad vaikas jau iseina, o aplink visi sokineja ir sukcioja, kad jis pasveiks, kad tevai turetu vilties, kad viskas bus gerai, ir kad jie tai jaucia.
Bet ar tikrai reikia patirti tam, kad suprastum kita? Ar zmones jungia vienodos patirtys, ar meile, supratimas ir atjauta?
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

[Galiorka Simona]

Dar viena Lina, sutinku visiskai su jumis, kad griauti vilciu, sneketi apie stebuklingas pasveikimo galimybes kai ju neber, neturite visiskai jokios teises....
ievute, zmones elgiasi kaip nori, tokioje situacijoje, kai vaikas mirsta, mamai yra nerealiai sunki netektis, todel VILCIU visada tures.
sakoma viltis (atsiprasau) durniu motina, bet motina niekada nepalieka savo vaiku...
man idomu kaip jus tokioje situacijoje egtumetes,sneket lengva.bet kai nepatyres viso to kosmaro, geriau patylekit...

[Galiorka Jekaterina]

Kiekvienas renkasi kaip jam geriau - tikėti iki paskutinio, ar nuleisti rankas ir užleisti kelią pesimizmui. Tik renkantis pastarajį variantą, nuo to tikrai niekam geriau nebus. Nei vaikui, nei motinai. Todėl kito kelio tiesiog nebelieka. Bet kaip ir sakė Simona, nepatyręs to, tikrai nesuprasi.

[Jane]

Įsijungsiu ir aš Į šią diskusiją. Jokiu būdu nesutinku, kad viltis - durnių motina. Viltis juk nemiršta niekada. Su viltimi lengviau gyventi, tikėti, kad savo angėlėlį sutiksi, kad ir negreit, ten danguje, daug lengviau. Kas liečia pasakymus, tai aš galvoju, kad kiekvienas juos prima savaip. Juk visi mes esame skirtingi, jei tai būtų taisyklės visiems - mes juk taptume marionetėmis, tampomomis už virvelių. Aš tik už tiesiai išsakytą nuomonę, be jokių liaupsinimų. Kartais mes ją priimame skaudžiau, bet tai tiesa. Toks gyvenimas, ne viskas žmogaus valioje. Ievutę aš palaikau.

[Galiorka Simona]

paskaitykite dar karta ka as parasiau apie vilti.
SAKOMA, KAD VILTIS DURNIU MOTINA, BET MOTINA NIEKADA NEPALIEKA SAVO VAIKU.

[Lina (iš toli)]

Skaitau ir mąstau - tikriausiai kiekvienam iš mūsų, atveriančiam duris į Didžiųjų Kovotojų pasaulį, iškyla klausimas "kaip elgtis?", o dabar - po griežtų pamokymų "ko nesakyti" - dar ir "ką sakyti?".

Laikant mažylio ranką, žvelgiant jam į akutes - širdimi klausykimės Motinos (ir Tėčio, esančio šalia lovelės) širdies. Širdimi išgirsime...

Ievute, prisimenate, kad "sukritikavome" Jūsų "ne-entuziazmą" tikėjime. Mieloji, šis puslapis yra ir pačių mūsų Kovotojų virtualūs "namučiai". Jūsų mintis skaito stipresni vaikučiai, sveikstantys, norintys pasveikti... Ir mes - to norėsime kartu su jais. Kartu svajosime, tikėsime.

Ir tik jei Kovotojai labai labai pavargsta ir merkia akutes, o Mama sako - "aš jaučiu" - tuomet, TIK tuomet - melsdami Aukštesnių Jėgų, kad laikytų plyštančias širdis, mes tik būsime Šalia... Žodžių, galbūt, ir nereikės... Tik buvimo šalia, kuris leistų Tėveliams jausti, kad jų širdis girdi...

[Jurggga]

Linute, tu vis isspaudi asara su tokiais graziais pasisakymais aciu Tau.

[neringuskinas]

laba, as cia anujoke, tikiuosi priimsite....tiesiog ieskau darugu, kurie mane suprastu auginu mergyte pypyte, sergancia...mum ne vezys ar kazkas panasaus, mus kita rimta, nepagydoma liga...gydytoju prognozes liudnos....tokia pat info teikia ir internetas...as noriu paklaust, is kur mamaos semiates jegu, gyvent toliau, neparodyt vaikui kaip jum sunku?