Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[mama Rita]

Dainut,

apkabinu stipriai, stipriai... Visos kartu mes stiprios... Stiprios savo tikėjimu, savo kančia... savo buvimu kartu... Niekas kitas mūsų taip gerai nesupras, kaip tik tokios pat - angelų mamos ...

[jurgelis]

Sunku sunku skaityti ...Stipriai apkabinu ...

[ingrida]

Dainele,
Tikrai sunku skaityti Jūsų žodžius...Nejaugi, nejaugi pas mus tiek abejingumo...Bandau mintyse pateisinti medikų elgesį kažkokiomis nustatytomis taisyklėmis, reglamentais, kurių jie privalo laikytis....Bet niekaip nesuvokiu, kad tokiu būdu pranešamos baisios naujienos.Tikiu, kad žmogiškumas yra, tik jis slepiasi ne tik po profesijos kauke , bet ir po mūsų valstybės sveikatos ministerijos pinigų skirstymu ligoninėms...Kuomet sąžiningai dirbančiam medikui nebepaliekama pasirinkimo, kai jis pats yra beviltiškoje situacijoje, kai aiškiai suvokia, jog ne jo galioje daryti stebuklus.
Gal todėl Jūs, Daina, buvote ta, kuri turėjo tai atlaikyti?.. Gydytoja buvo šiurkšti, nes nenorėjo pasirodyti bejėgė?
Ne ,to nežmoniško elgesio niekaip nepateisinu.Klaiku.Tereikėjo labai nedaug, kad dabar nebūtų Jūsų skaudžių prisiminimų...

Jūsų Linutę , mergaitę ta kerinčia šypsena, jūsų saulytę, sutikau čia, forume.Taip tikėjau, kad ji pasveiks....
Labai sunku suprasti, kad jos jau nėra...Pamenu tą lemtingą dieną, kai išgirdau tą baisią žinią.
Stiprybės Jums, Daina.Stiprybės rasti jėgų ir saugoti tik gerus prisiminimus apie dukrelę, apie tą sunkų jūsų šeimai metą.

[Daina T]

Turbūt kaip ir kiekviena Angeliuko mama,taip ir aš,ieškau kuo daugiau veiklos.Vienas iš užsiėmimų-skaitymas.Neseniai perskaičiau knygą:100 priežasčių,dėl ko verta gyventi.Dažnai ir aš užduodu klausimą sau :dėl ko verta gyventi...Dėl sūnaus...O štai knygos autoriai Werner Tiki ir Marion Kustenmacher pateikia savo priežastis: Gyventi verta,nes tiek daug už ką esame vieni kitiems dėkingi,nes mūsų širdyje yra vietos draugams,nes tyla yra tokia tyki,nes kiekvieną rytą galime pradėti nuo nulio,nes paprasti dalykai yra patys gražiausi,nes kiekviena diena prasideda nuo ryto,nes žmogus laimingas,kai daro laimingus kitus,nes yra pavasaris,vasara,ruduo,žiema,nes galime pakelti daugelį sunkumų,nes galime būti dosnūs ir kilnaširdžiai,nes seni ir jauni gali puikiai sutarti,nes tiesa yra didesnė už melą,nes vis dar yra drugelių,nes šokoladas neuždraustas,nes mes laimei,darome klaidų,nes turime draugų,nes esame ne vieni,nes ne pakuotė svarbiausia,nes ne visos dienos vienodos,nes galime pritarti kitiems,nes tiek daug galime vienas iš kito išmokti,nes virš mūsų žvaigždėtas dangaus skliautas,nes galime nemokamai grožėtis saulėlydžiais,nes galime pasimokyti iš vandens tylos...

[Audrone]

Labai paprasta, tikra ir nesumeluota! Juk mes visi cia laikinai, ar ne?

[Daina T]

Perskaičius Angeliuko Juliuko mamos Vaidos mintis apie tai, kad jai nesvarbu ką galvoja kaimo žmonės, noriu jai pritarti.Nereikia kreipti,dėmesio ką jie šneka.Ko tik aš neprisiklausiau praitą vasarą...Praitą pavasarį nupirkau Linutei ant kapelio pasodinti geltonas gėlytes.Viena moteris pamačiusi tas gėlytes,pareiškė,kam pirkai geltonas?Geltonos skiriamos tik nekenčiamam žmogui...Bet vistiek aš jas pasodinau.Geltona spalva buvo mėgstamiausia Linutės spalva. Linutės kapelį labai dažnai aplankau.Vasarą ypač,nes reikia gėlytes laistyti.Kita moteriškė "ėmė barti""ko taip dažnai lakstai į kapines?Negalima drumsti mirusių ramybės"...Net nežinau,ką galvoti,juolab,kad pavasaris,greit vėl sodinsime gėlytes...Gal iš tikrųjų aš nieko nesuprantu ir geltonų gėlių negalima sodinti kapinėse...Galbūt aš iš tikrųjų drumsčiu mirusiu ramybę,bet ką man daryti?Turiu tik kapelį,nuotraukas ir prisiminimus...

[Sagne]

[mama Rita]

[Zydrute]

[DinaR]

Patys zmones prisigalvoja prietaru, del spalvu, vaiksciojimo kad ir i kapus tankumo. Reiktu klausyti savo sirdies ir sodinti tokias geles, kokiu nori sirdis, kokios butu patike artimam zmogui, eiti i kapus kiek tik reikia. As ant savo tevo kapo sodinu kokias noriu geles, vaziuoju kada tik sugalvoju ir man visikai tap pats, ka kiti galvoja. Cia tik mano ir, jei taip galima sakyti, mano tevo reikalas.
Todel nebijokit daryti to, ko Jums reikia, kas butu patike Jusu vaikuciui. Zmones, kurie kabinejasi su visokiais pamokymais kaip gyventi net prie artimojo kapelio... Ignoruokit juos ir tiek, jie nesupranta, kaip zmogui gali skaudeti.

[Daina T]

Artėja Velykos.Jau antros be tavęs Dukrele.Aplankai sapnuose.Šypsaisi.Kaip visuomet.Pražydo žibutės,snieguolės.Pamerkiau Tau jų ant kapelio.Nuvažiavus į kapelius,kartais randu ne mano uždegtą žvakutę ar pamerktas gėlytes.Gera žinoti,kad Tave prisimena,nepamiršta.Kartais Tau rašau laiškus.Tik nežinau adreso kuriuo Tau juos galėčiau nusiūsti.Žinau,kad ir atsakymo negaučiau...Dažnai galvoju,ką Tu man patartum vienoje ar kitoje situacijoje.Juk tu buvai mano didžioji patarėja.Be proto,be galo Tavęs pasiilgau.Ir tas ilgesys kasdien stiprėja...

[Daina T]

Su atbundančiu pavasariu, sugrįžtančiais paukščiais artėja pati gražiausia pavasario šventė - Velykos. Tegul į Jūsų namus ateina švelnus saulės spindulys, pirmųjų pavasarinių gėlių kvapas, o kartu su numargintais margučiais stiprybė, meilė ir džiaugsmas. Jums noriu palinkėti iš visos širdies, Kad sieloje gerumo gėlės skleistųs. Kad jėgos vėl atgimtų su gamta, Kad šviesią mintį dar geresnę keistų. Kad duona ir medum kvepėtų Jūs namai, Kad būtų jie užuovėja saugiausia. Kad baltas angelas - dangaus pasiuntinys - Juos saugotų, globotų, neapleistų. SU GRAŽIAUSIA PAVASARIO ŠVENTE !!!

[Daina T]

Linutei

[Sneeze]

Skaitydama pasakojima nezinau kiek asaru isliejau
Ten turejo but nezomgus bet nezinau kas ..
Pasimelsiu uz jus

[Sneeze]

Gal galima butu suzinoti kur yra Linutes kapelis
Aplankyciau vis gi is to pacio rajono esu
(hug)

_______________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas