Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[inga]

Pijuk...
Prisimenu tave, tarsi viskas būtų buvę vakar: tavo juokas, šypsena, tavo "Myliu tave"... Du metai... Atrodo, tarsi vakar.
Aida, Andriau - apkabinu Jus.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Neringa]

Stipriai apkabinu. Mylim jus labai. NN

[Aida]

Labutis visiems,

Senokai rasiau, vis tylomis seku jusu dieneles, mintis, pasidalinimus dziaugsmais ir liudesiukais...turbut tik prie Pijuko kapelio ir cia uzsukus labiausiai supaudzia sirdele ir uzplusta prsiminimai...ir dar tomis labiausiai isimintinomis dienelemis...siandien Pijukui butu astuoneri, zygiuotu mokinukas i antra kalse...vis galvoju koks jis jau didelis ir protingas butu...net mano darzelinukus praauges...Su gimtadieniu, musu Angeliuk...

[Sagne]

Labukas Aida, apkabinu stipriai stipriai...
kaip Tu?..

[Lina (iš toli)]

"aš tave labai myliu, galima aš tave pabučiuosiu?" - niekada neužmiršiu šio Angelo pasisveikinimo... Neužmiršau nei vienos akimirkos... Ir labai, labai pasiilgau -

myliu jus, Aidute

[VAIDA]

Su gimtadieniu, Angeliuk.
Aida, jei tik galėtume pasidalyt skausmu...gal pelengvėtų...šiek tiek, trumpam...

[Tautvilė]

Aida, Andriau, buvo be galo gera aplankius Pijuką praleisti nuostabią valandėlę besišildant po rudenine saulute pas Babytę Ačiū už žemuoges, moliūgus, mišrainę ir už tai, kad esat tokie, kokie esat. Myliu.

[Lina (iš toli)]

Ir aš myliu... Taip gera buvo apkabinti Babytę Net nežinau, ar išdrįsiu obuolienes atsidaryti - gaila... Mylim iki Mėnulio ir atgal tiek kartų, kiek suplaka širdis.

Pasiilgau Pijuko akyčių...

[inga]

Kaip begyvena Pijuko tėveliai?
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Aida]

Labukas Inga,
Aciu, kad rasai. Labai visu pasiilgstam...todel aciu Editai, kad turim sia silta vietele, kad bent cia galime prisiminti visus ir pabendrauti...taip jau yra, kad tuomet petis i peti sureme kovojom del bendro tikslo, del vilties...visada sirdeleje isliks sita musu seimynele, visada rupes kaip kam sekasi...O mes gyvenam neblogai, isisuke i rutina, darbai darbeliai, namai namuciai, karts nuo karto su gydytojais pabendrauju... be galo dziaugiuos, kad turiu nenuobodu darba, dirbant su vaikais rutina praktiskai neegzistuoja. Po darbo, veiklos taip pat uztenka. Jogos praktikavimas, muzikavimas, drasiai galiu sakyti, kad tapo didziausiais mano sielos ir visu liudesiuku gydytojais. Nesakau, kad nera jokio ilgesio, bet jis laikui begant tapo siltas, mielas, jaukus...tikrai buna, kad kartais vakarais nuo asaru suslampa pagalve, bet suvokiu, kad kitaip negali buti, suvokiu, kad negalima del to vesti save is pusiausvyros...o geriausia, tuo metu kai nebevaldau liudesiuku, prisimenu koki nors Pijaus poksta .... Andrius uzsiemes savo sportine veikla...Tai va taip ir begyvenam...Linkejimus, Ingut perduok visiems... Martynas tikriausiai jau toooks dickis uzaugo...Apkabinu visus

[inga]

[Lina (iš toli)]

Ilgimės Tavęs, mūsų Didysis Kapitone... Šiandien ir kasdien. Ilgiuosi Tavo rudų akyčių, Tavo šypsenėlės, Tavo pakelto antakiuko ... Žinau, kad Tu šypsaisi mums nuo debesėlio, bet šiandien mano akys visvien pilnos ašarų - iš Ilgesio ir Meilės Tau. Meilės "iki Mėnulio ir atgal"...
Apkabinu, Aida, Andriau.

[inga]

Prisimenam tave, Pijuk...
Apkabinu Tavo šeimą.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Edita]

Širdimi apkabinu Jus...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[deimira]

Prisimenu tave Pijuk... nors ir nesame niekada susitike,ar pažinoje viens kito... Palietei daugelį širdžių,angele... Visada išliksi mūsų širdyse