Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Dainoros mama-Rita]

Mielieji Aida,Andriau,
nuoširdžiai užjaučiam.Esam šalia.Stiprybės Jums.Jūsų ANGELIUKAS mus daug ko išmokė...

[Galiorka Jekaterina]

Didelės stiprybės. Užuojauta Jums

[Asta]

Zvirblelli, zuikeli, prince mano, kapitone....
Skrisk su siltu vejeliu i pavasario zidryne, skrosk savo dideliu meiles laivu baltu debeseliu bangas...
Vis dar nesuvokiu, kad isejai....
Sventai tikejau...iki paskutines minutes tikejau...
Myliu tave kapitone ir visad mylesiu...
A.

Brangiausia ir mylimiausia kapitono igula...zinokit, kad ner minutes, kad apie jus negalvociau...atminkit, kad as salia...visad salia...visada, kada jums manes reikia...

[Redita]

Mieli Aida ir Andriau,
jau seniai sekiau mažojo Kapitono istoriją, kaip ir kitų vaikučių, kartu džiaugiausi Jūsų mažom pergalėm ir verkiau dėl nesėkmių :cry:
Šiandien taip pat verkiu kartu su Jumis :cry: ,nors žinau, kad Pijukas neišeis niekada - jis visada bus gyvas mūsų širdyse, mūsų mintyse, mūsų begalinėje meilėje Jam :oops:
Laikykitės, Mielieji, nes Pijuška nenori matyti Jūsų liūdnų ir kenčiančių.
Nesustok būriuoti, šaunusis Kapitone ,debesų laivais. Mes visada buvom ir liksim tavo ištikima įgula. Iki pasimatymo...

[Inga-mama]

Užuojauta Kapitono tėveliams
labai liūdna

[maman]

Mielieji Aida ir Andriau,
begalo liudna ir skaudu...neturiu zodziu nei uzjausti, nei paguosti ,mes tiesiog kartu su jumis, salia jusu.

[Lina (iš toli)]

is Delfi:

Akcija:

Uzdekime balta zvakele rytoj - balandzio 4 diena, 13:00 - tebunie tai Vilties liepsnele sergantiems vaikuciams, kenciantiems Teveliams, dirbantiems gydytojams.

Te Angeliuko Pijuko akytes sypsosi zvakeliu juroje.

[Vietine mergiote Lina]

[vaiva]

Mieli Pijaus Tėveliai, jūsų šeima visada buvote ir esate Vilties ir Meilės spindulu. Kad ir kaip sunku, nesustokite, nepalūžkite, švieskite ir šildykite visus, kurie iš jūsų semiasi stiprybės ir vilties. Pijuko misija šioj žemėj trumpa, bet labai prasminga.
Jis gyvens ilgai daugelio žmonių širdelėse.

[Lina (iš toli)]

Sia valanda ... svieciant Vilties zvakelems... noriu pakartoti Editos cituotus zodzius...

"Nelauk ir ašarų neliek prie mano kapo;
Ten nėr manęs.
Ten miego takas.
Dabar aš - gaiviai pučiantis pietys.
Aš - deimantinis sniego spindesys.
Aš - saulė, glostanti javus.
Aš - aksominis rudenio lietus.
Aš tavo žvilgsny neramiam esu,
Kai paukščiai, tyliai sklendžiantys ratu,
Sparnus į dangų tiesia.
Aš - žvaigždėmis tau giedrią naktį šviesiu.
Prie mano kapo neraudok balsu;
Manęs ten nėr.
Aš čia esu."
(Anonimas)


Tik vistiek verkiu... Nemoku neverkti...
Sudie, Mazuli. Mylim Tave - - -

[vaidulep]

Pijuška liks visada mūsų mintyse. Mes vistiek labiau mylim.

Aidut, Andriau, mes šalia visada


Būtent toks ir yra gyvenimo tikslas: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas.

M.DŽALILIS Aforizmai apie gyvenimą

[vilmux]

Buvau prie jūros ir mojau į uostą sugrįžtantiems laivams, nes kiekviename jų mačiau Mūsų Kapitoną... grįžtantį į Ramybės uostą, kur jau nebebus nei audrų, nei rifų...

Sudie meilės vandenų Kapitone, sudie Pijau. Myliu...


_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti...

[Jovita]

Vis atsidarau Pijuko forumą ir negaliu patikėti, kad naujienų nėra ir nebus... O taip tikėjau stebuklu
Suprantu, kad mažiuko kančios baigėsi, bet vis tiek labai labai liūdna...
Andriau ir Aida, laikykitės....

[Tautvilė]

Visada visada, kai tik būdavo galimybė, ateidavau čia ir sekdavau Pijaus istoriją. Ir nors ir labai tyliai, bet visada labai nuoširdžiai džiaugdavausi radusi gerų naujienų, tikėdavausi, kad viskas būtinai vėl bus gerai, kai būdavo priešingai.

Gal kiek per drąsiai pasakysiu, bet manau, kad iš šios šeimos galima labai daug ko iš pasimokyti. Tikėjimo, vilties, galų gale - meilės.

Ramybės, susitaikymo ir stiprybės Jums, Aida ir Andriau. Tikiu, kad savo vaikiukui buvote ir esate patys nuostabiausi Tėvai.

[Mantvydas]

Mūsų kapitone- tegu tavo laivelis skrodžia Dangiškojo vandenyno bangas.Tegu kada nors ir mums parodo kelią dangopi.Mylėk mus, pasilikusius čia, ir toliau, vesk mūsų laivelius į Tėvo uostą per putotą gyvenimo vandenyną.
...Vakar dar mačiau jūrą.Ieškojau tolumoje tavojo laivo, mažasis Kapitone.Ir atrodė, kad danguje plaukia ne debesėlis, o boluoja Tavojo laivo burė...