Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Galiorka Ligita]

Aha as irgi maciau originala

[Linas_V]

Ir aš mačiau tą, kuri čia neparodyta

[Mantvydas]

Visa teisybė ta, kad pirmoje nuotraukoje dar matosi durų rankena, ir Aidos galva lbiau pakreipta į šoną.

[Tautvilė]

Matau vienintėlį skirtumą - antroje nuotraukoje, nežinau kodėl, bet Aida atrodo daug natūraliau, nei pirmojoje. Aida, tau tinka!!!

[Aida]

na, tai teks pateisinti jusu visu speliojimus ir toliau elgtis naturaliai, kaip ozkai spyriotis, laiku nevalyti pusryciu, laiku neiti miegoti ir iki pamelynavimo gincytis, kad as LABIAU MYLIUUUUUUU...
Buciukai

[Tautvilė]

Kažkaip nelabai teko girdėti, kad ožkos laiku pusryčių nevalgo. Man kaip tik atrodo, kad jos nuolat kažką valgo

[vilmux]

Nežinau ar kada dar žydės dangus...
Nežinau kada sieloj nustos lyti lietus.
Tylomis, tave, sūneli, auginu -
Rytą žadinu bučiniu...
Vakare pasakas ilgas seku...
Dar ne šiandien, ne ryt...
Aš tikiu - pražys dar dangus.
Dar ne šiandien, ne ryt -
Sieloj saulė nušvis,
Nustos lyti lietus...

MYLIU TAVE MAŽASIS KAPITONE...
AIDUTE, ANDRIAU ŠIANDIEN, RYT IR KASDIENĄ MINTIMIS, MALDOMIS SU JUMIS...
_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti...

[Lina (iš toli)]

Kasdien jauciam, Pijuk Tave, musu sirdelese... Kasdien mums truksta Taves... Ilgimes Tavojo antakiuko pakelimo, barniu, kuris kuri labiau myli, Tavosios rankutes ir Tavuju akeliu gilumo... Nors visa tai, Tave sutikusieji, laikysime savyje kaip didziausia turta, kartais is Ilgesio plysta sirdis...

Mylime Tave ir Mylesim, visuomet, kaip mus Tu mokei...

Metai. Amzinybe...
Dangumi plaukia Tavo Laivas.

[daivar]

Nors asmeniškai neteko pažinoti Pijuko, bet visada sekiau jo istoriją, visada žavėjausi šiuo mažuoju kovotoju,ir jis visada liks daugelio žmonių širdyse.
Plauk dangiškuoju laivu,Kapitone.

[Marina]

Esi ir liksi amziam musu sirdelese,mylim tave...

[Aida]

Labukas, mano brangieji

Ačiū už šiltus žodžius....Ačiū, kad prisimenate mūsų Kapitoną.....AČIŪ, kad kaip ir kovoje su audromis, kaip ir TĄ dieną, kada Pijukas išplaukė padangių laiveliu, taip ir šiandien jaučiame Jūsų artumą, palaikymą, meilę.....
Buvo be galo gera matyti savaitgalį tiek daug žmogiukų prie Pijuko kapelio...prisiminėme ne TĄ dieną, kada Pijukas išėjo....Prisiminėme dienas, kurios mums nešė džiaugsmo akimirkas....juoko, išdaigų kupinas....
Gera buvo pabūti visiems kartu.... nes buvau tikra, mus surinko Pijaus MEILĖ....gera buti ČIA, " Rugutėje" kartu su Jumis..... AČIŪ EDITUK...

Su meile A & A

[deimira]

Perskaiciau beveik visa Pijuko foruma,ir zinoma jo istorija,lenkiuos siam mazam angeliukui,sitam mazam didvyriui,kovotojui. Teveliam dideles Dievo palaimos!

[Aida]

Aciu deimira. Aciu visiems, kad esate kartu ir prisimenate Pijuka. Vakar vel kambaryje dvelke malonus smilkalu kvapas ir ruseno zvakes liepsnele. Kekviena menesio pirmaja diena vis dar suvirpa sirdele ir mintimis vel begu i prisiminimus....Labiausiai suspaudzia sirdi, kai pagalvoju, koks jis jau didelis dabar butu, keliautu i mokyklele...

[inga]

Aida, liūdna, bet turbūt visos mes mintyse auginame savo angeliukus...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Aida]

Labukas Ingute, tai kad as ir neliudziu bijau, kad i nosi neikastu ...o istikruju tai nera kada...darbelis ir siaip visokios veiklos prisigalvoju, kad kartais net nebespeju. Su Pijuku pasikalbu tik vakare, galva ant pagalves padejus. Vis dar kartu su mumis miega ir Pijuko zaisliukai, su kuriais miegodavo Pijus, kitus pasieme pusbrolis, kiti liko guleti spintoje. Ispradziu sakiau saugosiu ir niekam neduosiu, dulkes tik nusluostydavau ir vel sudedavau i spinta, bet viena karta atidarius spinta pasidare liudna,kad Pijaus zaisliukai stovi, be jokios naudos ir tik dulkes renka, pamaniau, kad Pijus labiau butu patenkintas, jei jo zaisliukais gales kazkas dziaugtis, ir nunesiau vaikuciams i darzeli.Pasilikau tik pacius svarbiausius, mieliausius. Darzelyje vaikuciai taip pat zino apie Piju. Kazkada paklause, ar as turiu vaiku. As jiems paaiskinau, kad turiu suneli, tik ne cia, zemeje, o danguje....jie labai protingi, viska suprato labai nesigilindami ir neklausinedami nei kaip, nei kodel....Is pradziu sunku man juos budavo prie saves prisileisti, bet dabar vis dazniau ir dazniau tie zirniukai uzsiropscia ant keliu prisiglausti...net baisu pagalvoti, jei kuris vienas is ju susirgtu...Keista, kad po visko, ka teko isgyventi, mano norai tokie nezemiski. Baisu, kad nieko negali nuo sios ligos nei apdrausti, nei apsaugoti...
Visada su jumis...apkabinu