Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[ingrida]

Džiaugiuosi kartu!!!

[aaggnnee]

Miela Agne, prisimindama Tave ir Dominyka, noriu is visos sirdies palinketi sutikti sias sventes ramiai, siltai, jaukiai. Lai sunkios mintys istirpsta su zvakeliu vasku, o lengvos mintys lai aplanko sirdele kuo dazniau.
Bukit visi sveiki ir laimingi.
_________________
Gėris slypi kažkur mumyse ...

[Sagne]

Ačiū, už šiltus žodžius... kad vis prisimenat...

Šiemet vėl ant balta staltiese puošto stalo guls tuščia lėkštė... ir plotkelę laužydami sudėsime po gabalėlį... nes Kūčių vakarą Dominyka visada yra su mumis ypatingu būdu...

Dieve, mano Dieve, kaip aš jos ilgiuosi...

[Audrone]

Agne, kaip grazu bus si vakara jusu namuose- visi kartu, visa seima! Ir taip, tikiu, buna kiekviena minute, nes kitaip negali buti...
Bukit sveiki, tegul sunelis auga didelis, tegul rupesciu nebuna!
Su Sv.Kaledom!

[Sagne]

Kas dieną užsuku į Angeliukų temą ir matau kaip didėja skaičiai ties Dominykos tema... ir vis noriu kažką svaraus parašyti, bet viskas atrodo per silpna...

Šįryt gavau laišką iš dykumos, kuriuo noriu pasidalinti ir su jumis... Kartą esu buvusi dykumoje... sielos dykumoje...

Trisdešimt aštuntasis laiškas iš Dykumos

Dabar mes turime didesnius namus, tačiau mažesnes šeimas... Daug ką galime padaryti greičiau, tačiau turime vis mažiau laiko... Turime daugiau vaistų, mažiau sveikatos... Daugiau žinių, mažiau nuovokumo... Daugiau laisvės ir mažiau džiaugsmo.... Mes bandome įveikt Visatą, tačiau nepradedame nuo savęs, savo vidaus. Kaip tik dabar yra tinkamiausias metas keisti pasaulį. Pradėk tai daryti nuo savojo, vidinio pasaulio!


Tas, kas keliauja Dykuma

[Sagne]

Didysis pirmadienis, laiškas iš Dykumos - Jei nemoki kentėti, nemoki mylėti...

[Sagne]

Didysis trečiadienis, laiškas iš Dykumos: Dievo suprasti neįmanoma, Dievą patirti - taip.

[Sagne]

Didysis penktadienis, laiškas iš Dykumos - Kryžiumi laikosi pasaulis.

[ingrida]

Agne,
jei niekas neparašo tai nereiškia, kad niekas neskaito...Smagu gauti prasmingus laiškus Linkėjimai.

[Sagne]

Mano Dominyka, ačiū Tau už nuostabią dovaną mamos dienos proga, tai buvo neįtikėtina... tik dar ir dar kartą įsitikinu, kad riba tarp šio ir ano pasaulio tokia plonytė...

[ingrida]

Mama-Agne,
Girdžiu ir "matau" šypseną žodžiuose...
Pasidalink stebuklais Jei....ne paslaptis!

[Sagne]

Pasidalinsiu...

Dominyka mane išmokė, ir vis dar moko, daugelio pamokų, tas sunkus laikas padėjo iš naujo įsivertinti ir patikrinti santykius su artimaisiais, draugais ir atvedė į mano gyvenimą naujų nuostabių žmonių...

Pirmiausiai tai Edita. Bandau prisiminti mūsų pirmąjį susitikimą... atmintis gerokai šlubuoja... daugelis dalykų užsiblokavę, o ir naujus daug sunkiau prisiminti, ne tik man, bet ir vyrui (matyt tai padariniai...) Bet niekada nepamiršiu kaip ji iš tolo pasitiko su plačiai išskleistomis rankomis ir stipriai apkabino... tada ji su Dainoru atvežė deguonies aparatą, atsiurbėją ir dar daugelį kitų slaugos dalykų... Tai ji buvo pirmoji, kuriai tą naktį parašiau žinutę...

Lina... kur ji bebūtų - Japonijoj, Kinijoj, kad ir Marse, šilumos, kurią ji skleidžia aplink save neįmanoma nejusti... Ji turi ypatingą ryšį su mano Dominyka... Tai jos sapne Dominyka paprašė suknelės... Aš kiekvieną kartą turbūt susitikus prašau papasakoti tą sapną, nes man jis toks brangus... gal ji kada pati parašys čia, kad galėčiau bet kada vėl ir vėl skaityti apie tą nepaprastą susitikimą erdvėje...
Dominykos dovana mamos diena ir buvo susitikimas su Lina, ant kapų, visai netikėtai... akimirka ir mes būtume prasilenkę... tai buvo neįtikėtina, žinant, kad Lina ką tik iš parskrido iš Kinijos...

Gintarė, tai dar vienas žmogus, kuris nusileido man iš Dangaus... Jos energija, juokas, degančios akys ir didelė širdis neleidžia man liūdėti vos ji įžengia pro duris Mūsų pirmąjį susitikimą aš gerai prisimenu... Ji buvo pirmoji, kuri tą dieną įžengė pro salės duris su balta lelija... Nuo tos dienos mūsų draugystė su kiekvienais metais tvirtėja...

Ir Neringa, didžiojo kapitono Naglio mama, kuri man visuomet išliks tvirtybės įsikūnijimas ir pavyzdys... kai aš eidavau ligoninės koridoriumi pro ašaras nematydama nieko aplink, ji man visada nusišypsodavo... o aš net nesugebėdavau atsakyti tuo pačiu... Tai ji mane padrąsino skambinti Editai...

Stebuklai vyksta kasdien... tik apsižvalgyk aplink...

[ingrida]

Na, ir šypsausi gi sau... Kad stebuklai yra ŽMONĖS Ir žinai, kai kurie Tavųjų stebuklų- į mano šeimos gyvenimą irgi atėjo kaip stebuklai Mylimi Neringa ir Nagliukas = spinduliuojantys šviesuliai!

[Sagne]

Šiandien, kaip ir kiekvienais metais, yra Ta diena, kai šalia Dominykos nuotraukos dega žvakelė... Penkeri metai... Man labiau patinka šią dieną vadinti Gimimo Dangui diena... tačiau tai nepalengvina skausmo, nepaprastai gelia širdį ir niekada nebus lengviau...

[mama Rita]

Agnyt,

apkabinu tave ... nors mintyse

skaitydama tavo laiškelius sušylu, o kartais pasijuntu kietaširde, nes man kažkaip pavyko su netektim susigyvent ir ji man širdies nebedrasko (visi mes skirtingi ir skirtingai viską išgyvenam)... pernai TĄ dieną netgi pamiršau - prisiminiau po trijų dienų, kad buvau žadėjusi į kapus nuvažiuot ir nenuvažiavau, nes tiesiog pamiršau ir ta diena buvo kaip ir kitos, eilinės dienos... Nežinau, kaip geriau...