 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Autorius |
Pranešimas |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
 Parašytas: 07 Antr. 20,2010 2:40 pm Rašyti temą: |
 |
|
| julija rašo: | Aš iš tų kuri čia tyliai užsuka ir nedrįsta parašyti 
Visada mintimis kartu!  |
Ačiū Julija, ačiū už drąsą... šypsausi |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Regi
Prisijungė: 2010 07 23
Pranešimai: 51
|
| Parašytas: 07 Pen. 23,2010 9:09 am Rašyti temą: |
|
|
| Sagne rašo: | Kaip gydomos sielos žaizdos?... Kas pasakys... Manot laikas? Nė velnio rėkte išrėksiu... "perrišimas"... vis iš naujo ir iš naujo... - ne, ir tai nepadeda... Gal aš ne tam kelyj... gal ne ta kryptim einu...
Zuzia, jūs man buvot šviežio vėjo gūsis, kai maniau, kad užsmaugs mane ilgesys... ačiū už supratimą, paguodą, buvimą šalia... Kai maniau, kad daugiau nebeištversiu, nes per pakinklius kirto dar ir "Mokinukių" dainos... (jos buvo mano Dominykos mylimiausios), Dievas manęs nepaliko, atsiuntė jus... netikit? o aš esu įsitikinus Jūs paklausėt ar esu krikščionė, pasakėt, kad liudijimas stiprus... turbūt neįsivaizduojat, kaip mane kilstelėjo šie žodžiai... (Jurga, Daiva - šitoj vietoj jūs geriausiai suvoksit, ką reiškia pasijusti mažyčiu apaštalu, net ir nedirbant to ką studijavom, galima liudyti gyvenimu , juk visada jausim, kad kam buvo daug duota, iš to bus daug pareikalauta...)
Gavau dar vieną gyvenimo pamoką... kai ką supratau, kai ką pasitikslinau apie save, o kai ką dar vis bandau suvokt... ir kai šmėsteli mintis, kad gal jau mano misija įvykdyta, aš jau pasiruošus... vėl brėkšta rytas... ir suvokiu, kad ne man, mažam šios žemės skrudeliukui, apie tai spręsti... |
Miela (S)Agne, aš labai atsitiktinau radau šį tinklalapį, bet dabar užeinu čia kiekvieną dieną. Čia tokie šviesūs žmonės, čia tiek gerumo, atvirumo ir kartu trapumo, dužlumo, kaip Jūs sakote... Norėjau Jums kai ką pasiūlyti, tik neužsigaukite, labai prašau. Jūs turite Dievo dovaną - mokate reikšti mintis ir jausmus taip, kad negali likti abejingas. Už Jūsų žodžių slypi šis tas daugiau nei vien Realybė. O jeigu Jūs įamžintumėte Dominykos atminimą parašydama knygą - apie mažą mielą mergaitę, tikrą Kovotoją, apie jos kelią, knygą apie beprotišką motinos meilę, apie Likimą, apie Išbandymus ir Pamokas, kurias ne visada suprantame ir išmokstame, apie tikrus draugus, kuriuos pažįstame tik nelaimėje, apie Žmones ir nežmogus, kuriuos sutikote savo kelyje? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 07 Sk. 25,2010 10:11 pm Rašyti temą: |
|
|
Regi, ačiū už tokį įvertinimą, tikrai niekada net nesitikėjau, kad kam nors galėtų kilti tokia mintis Jau buvau bepradedanti manyti, kad mano svaičiojimai čia galėtų ir baigtis, tik staiga randu tokius žodžius, po kurių stabtelėjau ir mąsčiau... na, bet ta jūsų mintis, sėdžiu ir šypsausi, tikrai beprotiškai fantastiška 
Įtariu knygos tikrai neparašyčiau, galiu tik kartais kas širdį virpina išlieti trumpai čia: tam ir kantrybės neužtektų, o ir literatūriškai išreikšti mintis nesugebėčiau, nes vis dar rašau Dominykos istoriją trumpai, kad galėtumėt artimiau ją pažinti... bet tai išties sunku padaryti, nes: labai sukyla jausmai, kiekvienas sakinys aplaistytas ašaromis... norisi tiek atrodo pasakyti, bet netuščiažodžiauti ir gražiai išdėstyti, ir dar... kai ko vis dar neprisimenu... tarsi ištrinta atmintis... ypač gražių, linksmų gyvenimo akimirkų, skausmas užtemdė rodos ir protą, ir širdį...
Bet manau jau neužilgo atversiu jums mielieji, mano palaikymo komanda, iki galo savo širdį... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 07 Pir. 26,2010 1:37 pm Rašyti temą: |
|
|
Ačiū, Rita, jau seniai beskaičiau... tikrai nusipirksiu, suintrigavai, kažin koks bus atsakymas... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
jurgelis
Prisijungė: 2008 04 13
Pranešimai: 1177
|
| Parašytas: 07 Pir. 26,2010 2:56 pm Rašyti temą: |
|
|
Tikrai gera knyga , kaip tik ją skaitau  |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 07 Antr. 27,2010 6:43 pm Rašyti temą: |
|
|
Šokau... neįtikėtina, bet vėl galiu šokti... po daugiau nei 3 metų...
Paklausit, prie ko čia dabar tie šokiai? Ogi šokis man visada buvo geriausias šėlimo būdas, džiaugsmo taškymas į visas puses  ir visiškas atsipalaidavimas
Neįtikėtina... širdis man leidžia vėl šokti... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
ingrida
Prisijungė: 2005 01 08
Pranešimai: 348
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 07 Tr. 28,2010 9:13 am Rašyti temą: |
|
|
| Gera girdėt , Agne! Džiaugiuosi kartu. Jėga!!! |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Audrone
Prisijungė: 2008 01 15
Pranešimai: 325
Miestas: Oak Forest, IL
|
| Parašytas: 08 Pir. 02,2010 7:32 pm Rašyti temą: |
|
|
Super! Labai dziaugiuosi! Sokis -pats geriausias vaistas nuo daugelio ligu! Patikrinta...
O kokia proga sokiai buvo? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 08 Antr. 03,2010 10:13 am Rašyti temą: |
|
|
| Audrone rašo: | Super! Labai dziaugiuosi! Sokis -pats geriausias vaistas nuo daugelio ligu! Patikrinta...
O kokia proga sokiai buvo? |
Proga - gaisrininkų sąskrydis nors noro ir nebuvo, tačiau netikėtas timptelėjimas už rankos - ir pamažu įsišėlau
Štai kaip gyvenime būna - viena muzika parklupdo, kita gi, paėmusi už rankos, pakelia... beveik ligi dausų... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Audrone
Prisijungė: 2008 01 15
Pranešimai: 325
Miestas: Oak Forest, IL
|
| Parašytas: 08 Antr. 03,2010 7:14 pm Rašyti temą: |
|
|
Na, o man tu priminei gaisrininku sventes , kuriose ir mes dalyvaudavome, sakyciau 30-35 metai atgal... Budavo labai smagios sventes!
O kas pas jus gaisrininkas! |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 08 Antr. 03,2010 9:17 pm Rašyti temą: |
|
|
| Audrone rašo: | Na, o man tu priminei gaisrininku sventes , kuriose ir mes dalyvaudavome, sakyciau 30-35 metai atgal... Budavo labai smagios sventes!
O kas pas jus gaisrininkas! |
Maniškis gi, Giedrius gaisrininkas iš pašaukimo
Ištiesų labai smagus sąskrydis buvo O pas jus kas gaisrininkas? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12
Pranešimai: 701
Miestas: Elektrėnai
|
| Parašytas: 08 Sk. 08,2010 10:00 pm Rašyti temą: |
|
|
Perskaičiau... o tiksliau "surijau" per 2 dienas knygą... tai "Trobelė"... negaliu patikėti, kad mane, nelabai mėgstančią skaityti, taip įtraukė knyga... tai nepaprastas pasakojimas, tai iš tiesų gydantys žodžiai... skaičiau, keletą kartų taip stipriai įsiverkiau... bet po to tik palengvėjo... pasibraukiau gilias mintis ir daug mąsčiau...
Keletu iš jų noriu ir su jumis pasidalinti...
"<...> parodyti kitų žmonių klaidas ir juos pažeminti, ir šitaip išlaikyti savo netikrą galią ir kontrolę."
"Kadangi širdies žaizdos dažniausiai atsiranda dėl santykių, santykiais jos ir užgydomos <...>"
"Gyventi nemylimam - tas pats, kas pakirpti paukščiui sparnus ir atimti iš jo galimybę skraidyti."
"<...> skausmas - tarsi pakirpti sparnai ir negalėjimas skristi. <...> Ir jeigu šitai labai ilgai nesprendžiama, gali beveik net pamiršti, jog buvai sukurtas skraidyti."
"<...> jeigu iš neapsakomai baisių tragedijų aš išgaunu didelį gėrį, tai dar nereiškia, kas aš tas tragedijas ir sukuriu."
Bet ištrauktos iš konteksto jos turbūt mažai ką pasako... būtinai perskaitykit šitą knygą, kas turit širdies žaizdų... nors... kas jų neturi?...
Ši knyga patvirtino man, kad kai kuriais atvejais aš teisingai mąsčiau... man iš galvos neišeina laidotuvių diena... kai aš visa savastim tikėjau, kad Dominyka sėdi Dievuliui (kaip aš mėgstu vadinti) ant kelių... kad mane supo kažkas tokio... ypatingos, neapčiuopiamo, sunkiai suvokiamo, bet tikro... Dvasia... kad sapnuose aš tikrai mačiau Dominyką tokią, kokia ji iš tiesų dabar ir yra... laimingą... o tie košmarai, tai mano nesugebėjimas išsilaisvinti iš Didžiojo Liūdesio... kad iš tiesų turiu stengtis būti gera, kad ir kaip naiviai tai beskambėtų (pamenu, kaip aš to vis klausinėdavau mamos vaikystėj...) gal tai buvo įrašyta mano širdyje nuo pradžių... tam, kad galėčiau būti su Dominyka... kad ir smulkmenos svarbios... kad ne iš atsitiktinumų susideda gyvenimas... kad tai ką darau - svarbu...
Ir... Regi, neatsitiktinai turbūt parašėt čia savo pirmąją žinutę... gal būt iš tiesų... kada nors... juk "Trobelėje" taip paprastai, aiškiai ir jausmingai parašyta tai kas išgyventa...
Rita... ačiū, ačiū už tai, kad parašei, kad yra tokia knyga...
Kai imi jungti įvykius, supranti, kad viskas vyksta neatsitiktinai, taip... audžiasi gyvenimo kelias... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
mama Rita
Prisijungė: 2006 09 14
Pranešimai: 271
Miestas: Panevezys
|
| Parašytas: 08 Pir. 09,2010 7:16 am Rašyti temą: |
|
|
... ir aš skaitau, ir vėl perskaitinėju atskirus skyrius... ir užsirašau kai kurias mintis... tai padeda...
Apkabinu, Agnyt, tave ... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Regi
Prisijungė: 2010 07 23
Pranešimai: 51
|
| Parašytas: 08 Tr. 11,2010 2:17 pm Rašyti temą: |
|
|
| Sagne, tam, ką Jūs rašote ir kaip rašote, neprilygs jokia "Trobelė", aš tiesiog nemoku išreikšti to iki sielos gelmių, iki pasąmoninio lygmens sukrečiančio įspūdžio (šiuo atveju tai labai kvailas žodis), kuris užvaldė mane perskaičius Dominykos forumą. Labai gerai, kad Jūs neužsidarote, kad rašote čia mums visiems. Kai su mumis atsitinka kažkas baisaus, mes negalime negalvoti, - KODĖL TAIP, KODĖL MAN? Matyt, taip reikia, tik mes nežinome kam. Bet juk negali Dievas savo vaikui, prašančiam duonos, atkišti akmenį, mums tik iš beribio skausmo taip atrodo. Biblijoje yra toks pasakojimas apie Jobą - norėdamas jį išbandyti, Dievas atėmė iš jo šeimą... Mane visada domino ne Jobas, o Jobo žmona, vaikai - už ką jiems taip? Jūsų atvejis - tai mūsų dienų biblinis pasakojimas, kai skaičiau apie Dominykutės suknelę, raudojau, bet kartu man atsivėrė kitas gyvenimo matmuo, tiksliau - Jūs jį atvėrėte - taip žiūrėti į pasaulį gali tik tas, kuris perėjo pragarą... Sagne, tikite tuo ar ne, bet Dievas Jums davė talentą - galite būti rašytoja, galite būti dvasininkė. Jūsų matymo, Jūsų minčių mums labai reikia. Laikykitės, mieloji, būkite ir... rašykite . |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
DUK
Ieškoti
Narių sąrašas
Vartotojų grupės
Registruotis
Aprašymas
Tikrinti asmeninius pranešimus
Prisijungti
