Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Sagne]

Kaip gydomos sielos žaizdos?... Kas pasakys... Manot laikas? Nė velnio rėkte išrėksiu... "perrišimas"... vis iš naujo ir iš naujo... - ne, ir tai nepadeda... Gal aš ne tam kelyj... gal ne ta kryptim einu...

Zuzia, jūs man buvot šviežio vėjo gūsis, kai maniau, kad užsmaugs mane ilgesys... ačiū už supratimą, paguodą, buvimą šalia... Kai maniau, kad daugiau nebeištversiu, nes per pakinklius kirto dar ir "Mokinukių" dainos... (jos buvo mano Dominykos mylimiausios), Dievas manęs nepaliko, atsiuntė jus... netikit? o aš esu įsitikinus Jūs paklausėt ar esu krikščionė, pasakėt, kad liudijimas stiprus... turbūt neįsivaizduojat, kaip mane kilstelėjo šie žodžiai... (Jurga, Daiva - šitoj vietoj jūs geriausiai suvoksit, ką reiškia pasijusti mažyčiu apaštalu, net ir nedirbant to ką studijavom, galima liudyti gyvenimu , juk visada jausim, kad kam buvo daug duota, iš to bus daug pareikalauta...)

Gavau dar vieną gyvenimo pamoką... kai ką supratau, kai ką pasitikslinau apie save, o kai ką dar vis bandau suvokt... ir kai šmėsteli mintis, kad gal jau mano misija įvykdyta, aš jau pasiruošus... vėl brėkšta rytas... ir suvokiu, kad ne man, mažam šios žemės skrudeliukui, apie tai spręsti...

[jurgelis]

Mes su tavim Agnyt....
Gaila šiais metais neteko susitikt.

[jurgituute]

ne, Agnuže, ne mums nuspręst kada viską įvykdėm nes nežinai kiek misijų tau dar numatyta o kad apaštalaut galima kiekvieną akimirką, įsitikinu kasdien gali būt visiškai netikėtoj aplinkoj, kai tavęs paprašoma dar ir dar kartą savim pasirašyti po kiekvienu širdy įrašytu žodžiu laikykis, brangioji. kasdien mintis apkabinu tave ir pravažiuojant pro abromiškes prisimenu paskutinį, tegul ir liūdną, mudviejų apsikabinimą

[Sagne]

[Ziuzia]

Sveikutė, Agne. Ačiū už šiltus žodžius. Kažkaip jaučiuosi jų nenusipelniusi... Čia aš turėčiau juos sakyti. Ne sykį jūsų nuoširdūs ir atviri pasisakymai sudėliodavo į lentynėles ir chaosą mano galvoje. Labai džiaugiuosi, kad susipažinome. Tik grįžusi namo pagalvojau, kad taip ir nepaprašiau jokio kontakto, o viliuosi kaip nors susimatyti anksčiau, nei kitais metais Jei norėtumėt susitikti, mano el. paštas Ziuzzia@gmail.com Stipriai apkabinu. Visada su jumis...

[Sagne]

[Ziuzia]

Dėkui Užsirašiau Kaip matau, abi "toje pačioje pievelėje"

[jurgituute]

nu jau gavau velnių, tai gavau reiks pasitaisyt

[Sagne]

[Sagne]

[Sagne]

Šiandien yra TA diena... kai Dominyka sugrįžo pas Dievą... Laikrodis skaičiuoja paskutines gyvenimo minutes... ir nors tai buvo prieš 2 metus, širdgėla tokia stipri, lyg tai išgyvenčiau šiandien...

Po šv. Mišių nuvežėm vyro sumeistrautą kryžių į Kryžių kalną... į tą pačią vietą... jau trečiąjį...

Dominykos nesapnuoju jau seniai, nors jau šaukte maldauju, kad bent sapne man leistų ją pamatyti...

Ir akibrokštas - vos įvažiavus į kiemą mūsų laukė netikėtumas... Gintare, mieloji, tu nuostabi draugė... apsiašarojau, perskaičius tokius šiltus žodžius...

Klausimai jau nebekyla... aš turiu tai, ką man padovanojo Dominyka... Gintare, Tu esi viena iš tų dovanų...

Paskutinės sekundės... ir gelmes siekiantis atodūsis... baigta...

[jurgelis]

Stipriai apkabinu Agnyt...

[Audrone]

Laikau uz ranku - is tikruju tai siekiu ranku zmogaus, kuris toks stiprus, ir toks mielas savo buvimu cia, sioje erdveje.... Taip noretusi, kad aplankytum mus, Agne, sioj Atlanto pusej...

[Sagne]

Ačiū Jurgeli, ačiū miela Audrone... man širdį patepėt balzamu... nusišypsojau... nepaliaujat manęs stebinusi galbūt... kada nors... iš tikrųjų...

Ačiū visiems, kurie tik tyliai čia užsukat ir nedrįstat parašyti, bet siunčiat gražias mintis...

[julija]

Aš iš tų kuri čia tyliai užsuka ir nedrįsta parašyti

Visada mintimis kartu!