Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[alvida]

Agne o kaip tu laikaisi?
kas pas tave gero?

[Sagne]

[jurgelis]

Agne jūs stiri , laikykitės.
Mes tyliai tyliai , bet labai nuoširdžiai jūs palaikome.
Nieks neturi teisės nurodinėti , kaip jūs turite gedėti savo mylimo , pačio brangiausio vaikelio .

[Sagne]

Ačiū, Jurgita. Nėr manyje stiprybės... štai ir dabar sėdžiu toje pačioje vietoje kaip kažkada, kai rašydavau apie Dominykos būklę ar savo mintis ir nejučiom užmetu akį į sofą, kur ji gulėjo... iškyla prisiminimai... ir tas jausmas, tas beprotiškas nerimas virpinęs širdį ir visą kūną... ar kvėpuoja... ar nepražiopsosiu... o ašaros jau nebesustabdomai liejasi upeliu... ir suvokiu, kad gailiu dabar tik savęs... nes Dominyka tai sėdi Dievuliui ant kelių... o aš tik trokštu apkabinti jos kojas... ir paprašyti... priimti ir mane... Dieve, ar Tu girdi... negi ir vėl tylėsi... kaip anąkart man šaukiant balsu... Tyla, net ausyse spengia...

[Lina (iš toli)]

Agne, apkabinu.

[linara]

Dieve, kalbėk su manimi. Žodžiai, kurie verčia pamąstyti…
-Autorius nežinomas-

Žmogus sušnabždėjo: “Dieve, kalbėk su manimi”
Ir pievų vieversys užgiedojo.
Bet žmogus negirdėjo…

Taigi žmogus šūktelėjo: “Dieve, kalbėk su manimi”
Ir griaustinis ir žaibas nusirito dangumi.
Bet žmogus nesiklausė…

Žmogus apsižvalgė aplink ir pasakė: “Dieve, pasirodyk”
Ir žvaigždė suspindo ryškiai.
Bet žmogus nematė…

Ir, žmogus šūktelėjo: “Dieve, parodyk man stebuklą”
Ir gimė gyvenimas.
Bet žmogus nepastebėjo…

Taigi žmogus pradėjo verkti iš nevilties:
“Paliesk mane, Dieve, leisk man suprasti, kad tu čia”
Tada Dievas pasilenkė ir palietė žmogų.
Bet žmogus nusikratė drugelį nuo savęs ir nuėjo
Agne,gal sie zodziai Jums kazkiek pades...nekalbekit apie ,,priemima,,Jums dar anksti,Jus reikalinga zmonems cia ir dabar.ateis tas laikas kada galesit apsikabinti savo Dukryte ir nepaleisti jos niekada.tas skausmas,neviltis kuri kenciate dabar,susitikus laiku su mazute tenai atpirks viska su kaupu.bet tik ne dabar. stiprybes Jums.

[ingrida]

Tiesiu ranką...Stipriai stipriai...
Agne, viskas taip kaip turi būti. Tas ilgesys ir liūdesys- taip, neviltis ir nerimas - taip...Ašaros ir prisiminimai- taip...
Bet mintys apie išėjimą...........NE. Skaudu. Neskubėk.
Viskas praeina. Viskas savo laiku. Apkabinu,apkabinu, apkabinu.
Laikykis, mieloji...Išauš šviesesnė diena. Gal jau rytoj.Mintimis šalia. O kad Tau bent truputuką palengvėtų.

[jurgelis]

Me su tavimi Agne

[ingrida]

Aga...Kasdien užsuku apsidairyt, o Tavęs vis nėra.......

[aaggnnee]

Kuku Agnyt Kur dingusi? Daznai apie tave pagalvoju - kai sakau tave, visada turiu omenyje tave ir Dominyka, nes jus esate visada kartu.
_________________
Gėris slypi kažkur mumyse ...

[jurgelis]

Agnyt , kaip ten tau
Tikrai draugiškai pasigedome:!:

[ingrida]

O pas mane tulpytės pražydo..........Mažutės, mažais trumpučiais kotukais...Nors šalta joms...Kažkodėl pavasaris šilumos mažai duoda...Gal pasislėpęs?..Nesirodo...
Kaip ir dar kažkas.......

[Sagne]

Oi, mielosios, nepasislėpusi aš buvau, bet užstrigusi Turkijoj - Stambule... išskridom į seminarą, turėjom grįžti sekmadienį, bet grįžau tik ketvirtadienį, keliavau 2 paras autobusu... sunku net patikėti būtų jei viska pasakočiau kas man nutiko ir kokį siaubą, neviltį, baimę, stresą teko išgyventi... kai esi taip toli nuo namų, arabų, musulmonų krašte, kai nežinai kur teks miegoti ir ką valgyti... kaip tyčia pinigų buvau nedaug pasiėmusi (kiek gi reikia 4 dienom atrodė), telefonas išsikrovė, pinigai baigėsi, lėktuvai neskraido ir t.t.
Sunkiausiais momentais užsimerkdavau ir mintyse mačiau Dominyką, jaučiau šilumą ir jos apkabinimą... visą kelionę ji buvo šalia ir neleido man palūžti... Ji mano Angelas sargas... nes buvo momentų, kada galvojau, kad tik gyva grįžčiau...
Sėdžiu su arbatos puodeliu dabar ir mąstau... štai ir grįžo noras gyventi...

Lina, dabar žinutė tau - atsakymai geri Sugrįžo noras, o su juo ir prasmė dvigubai

[jurgelis]

Kaip kokiame nuotykių romane Gerai , kad viskas laimingai baigėsi

[ingrida]

Sveika grįžusi!
Net šiurpas perėjo vien įsivaizdavus situaciją iš tavo trumpos žinutės.
Čia tas Islandijos ugnikalnis bespjaudydamas pelenus pakišo koją? ... Gal kada nors papasakosi mums savo istorijas..