 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
Autorius |
Pranešimas |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12 Pranešimai: 701 Miestas: Elektrėnai
|
Parašytas: 07 Pir. 21,2008 9:02 am Rašyti temą: |
|
|
Mieleji,
skaičiau jūsų žinutes, tik pati prisėsti parašyti neskubėjau... įvykiai dar vis dėliojasi galvoje... sklandžiai parašyti nepavyks, tačiau noriu pasidalinti su jumis savo mintimis.
Šv. Mišios buvo TOBULOS... jas aukojo trys kunigai... mūsų klebonas pasakė mano, daugeliui atėjusiems kartotus, žodžius - "Dominyka dabar sėdi Dievuliui ant kelių" Vyro pusbrolis sakydamas nuostabų pamokslą ištarė - "Dominyka laukė savo suknelės... nėra atsitiktinumų..."
Kapas tuščias... jos ten nėra...
Mūsų kūnas tik indas, dužlus indas...
O aš visą šį laiką jaučiau Dievo ranką virš savo galvos... kitaip negaliu paaiškint...
Edita, jau sakiau ir pasikartosiu, jus su Dainoru įnešėt šviežio oro gurkšnį, kai mus baigė uždusinti užuojautomis...
Gintare, aš tau netrukus paskambinsiu arba parašysiu, tu įteikei nepaprastą dovaną, mes ja pasinaudosim
Jurgita, visuomet buvai jautrios sielos, tai nepasikeitė, ačiū už apkabinimą, angeliuką, už tai kad buvai šalia...
Mano Gintarėli, žinau, kad išdrįsai paskaityti šitą puslapį ir net parašyti tai ką aš tau rašiau žinute šaunuolė myliu, apkabinu, tu mano sielos sesė... žodžių nėra, kuriais galėčiau išsakyti tau savo jausmus... tu visada, ne tik tada, buvai šalia... verkėm kartu ir juokėmės kartu... kaip senais gerais laikais
Ačiū visiems už žodžius kurie mus pastiprino ir neleido jaustis vienišiems. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
diva
Prisijungė: 2008 07 21 Pranešimai: 23 Miestas: Vilnius
|
Parašytas: 07 Pir. 21,2008 10:39 am Rašyti temą: |
|
|
Sveika, Sagne, daugiau nei mėnesį su šeima sekėm jūsų istoriją. Pulkelis mūsų mažylių kas vakarą meldėsi už Dominyką, savotiškai su ja susidraugavo ir draugauja iki šiol, karts nuo karto pasamprotaudami, kaip dabar Dominyka gyvena, būdama Dievo glėby. Man iš galvos neišeina jos vardas - Dominyka - dabar ji tikrai Viešpaties (Dominus) vaikas, Jo ir Jūsų angelėlis... _________________ Meilė niekada nesibaigia... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Ginte
Prisijungė: 2007 10 19 Pranešimai: 54
|
Parašytas: 07 Pir. 21,2008 11:28 am Rašyti temą: |
|
|
Būsiu šalia visada ir kur bebūtum kaip ir senais gerais laikais. nes mes net nepamenam, kaip suėjom kartu
Iš Dominykutės kai ko išmokau, kad dabar net pagalvojus gėda man, kad tokia buvau Žinau, kad viskas bus gerai
O čia mūsų Dominykutė, šelmiškai šypsosi. Žiūriu ir girdžiu jos juoką, kaip ji moka skaniai nusijuokti
Ji kaip tas drugelis, išsilaisvęs iš kokono.
Paskutinį kartą redagavo Ginte, 07 Pir. 21,2008 12:20 pm. Redaguota 3 kartus(ų) |
|
Atgal į viršų |
|
 |
jurgituute
Prisijungė: 2008 05 27 Pranešimai: 49
|
Parašytas: 07 Pir. 21,2008 11:45 am Rašyti temą: |
|
|
labas Agnule,
žinai, važiuodama pas Dominyką skaičiavau ligos kelią. ir labai keistas sutapimas - lygiai metai nuo pradžios iki pabaigos. tą pačią dieną. keistas sutapimas. grįžusi vaikams pasakojau pas kokią princesę buvau, kad ji dabar mūsų ryšininkė tarp angeliukų  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Grevelda
Prisijungė: 2008 05 12 Pranešimai: 90
|
Parašytas: 07 Pir. 21,2008 1:49 pm Rašyti temą: |
|
|
visą laiką norėjau pamatyti Dominyką.
ačiū, kad įdėjote nuotrauką. nuostabi mergaitė, palietusi kiekvieną iš mūsų savaip.
karts nuo karto pamojuosiu tau, Dominyka, į debesis, nes dabar žinau kaip tu atrodai iki. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12 Pranešimai: 701 Miestas: Elektrėnai
|
Parašytas: 07 Tr. 23,2008 12:00 pm Rašyti temą: |
|
|
Sveikučiai
Nežinau kaip bus vėliau, bet dabar man atrodo, kad mano šelmiškai besišypsanti Dominyka išvažiavus... į stovyklą Žinau, kad labai jos pasiilgsiu... namie miegu apsikabinus jos pagalvytę, ten dar yra jos kvapas O šiaip tai aš ją matau sėdinčia ant Dievulio kelių ten aukštai aukštai ir žvelgiančia į mus, todėl stengiuosi būti tokia mama, kuria ji galėtų didžiuotis O ji mūsų šventoji, melstis reikia ne už ją, o į ją...
Ir dar kelios labai man svarbios mintys, kuriomis norėčiau pasidalinti. Mūsų angeliukai - miega, jie užmigo... kitokių žodžių vartoti nereikia, nes jie skirti suaugusiems
O ta diena, yra DANGUI GIMIMO DIENA
Dar pagalvojau - argi galėčiau į dar geresnes rankas atiduoti savo Dominykutę, nei Dievo?... po sekundės susivokiu, juk tai Jis man paskolino, patikėjo Dominyką... tikiuosi nenuvyliau...
P.S. Nuotrauka puikiai atspindi kokia buvo Dominyka , ačiū Gintarėli  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Ginte
Prisijungė: 2007 10 19 Pranešimai: 54
|
Parašytas: 07 Tr. 23,2008 12:45 pm Rašyti temą: |
|
|
Sagne rašo: | Sveikučiai
Nežinau kaip bus vėliau, bet dabar man atrodo, kad mano šelmiškai besišypsanti Dominyka išvažiavus... į stovyklą Žinau, kad labai jos pasiilgsiu... namie miegu apsikabinus jos pagalvytę, ten dar yra jos kvapas O šiaip tai aš ją matau sėdinčia ant Dievulio kelių ten aukštai aukštai ir žvelgiančia į mus, todėl stengiuosi būti tokia mama, kuria ji galėtų didžiuotis O ji mūsų šventoji, melstis reikia ne už ją, o į ją...
Ir dar kelios labai man svarbios mintys, kuriomis norėčiau pasidalinti. Mūsų angeliukai - miega, jie užmigo... kitokių žodžių vartoti nereikia, nes jie skirti suaugusiems
O ta diena, yra DANGUI GIMIMO DIENA
Dar pagalvojau - argi galėčiau į dar geresnes rankas atiduoti savo Dominykutę, nei Dievo?... po sekundės susivokiu, juk tai Jis man paskolino, patikėjo Dominyką... tikiuosi nenuvyliau...
P.S. Nuotrauka puikiai atspindi kokia buvo Dominyka , ačiū Gintarėli  |
Ji buvo pačiose geriausiose rankose, tai geriausias Dievo pasirinkimas Jis žinojo, kam patikėti tokį stebuklėlį. O Dominykutė tikriausiai dabar didžiuojasi turėdama tokius tėvelius  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
meduke
Prisijungė: 2008 01 26 Pranešimai: 13
|
Parašytas: 07 Tr. 23,2008 1:00 pm Rašyti temą: |
|
|
kaip malonu matyt besišypsančia Mažaja Princese Donykute. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
diva
Prisijungė: 2008 07 21 Pranešimai: 23 Miestas: Vilnius
|
Parašytas: 07 Tr. 23,2008 1:09 pm Rašyti temą: |
|
|
Šventoji Dominykutė turi šventą mamytę. Ačiū Sagne už tikrą liudijimą, už jūsų pasidalijimą mintimis. Širdy ir maldoj esu su jumis. Ačiū, kad esate... _________________ Meilė niekada nesibaigia... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
ievute
Prisijungė: 2006 03 30 Pranešimai: 62 Miestas: Vilnius
|
Parašytas: 07 Tr. 23,2008 3:25 pm Rašyti temą: |
|
|
Perskaiciusi Agnes zodzius iskart panorau parasyti - aciu uz liudijima. O gi ziuriu Diva jau parasiusi
Tikrai Agne, mums tai labai svarbu. Nors Jus ir sakete pradzioje, kad esat uzdaras zmogus, nelinkusi dalintis isgyvenimais, bet labai daug mums davete. Ir tai tikrai nera beprasmiska. Dar karta Aciu. _________________ Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
meduke
Prisijungė: 2008 01 26 Pranešimai: 13
|
Parašytas: 07 Tr. 30,2008 1:30 pm Rašyti temą: |
|
|
Agne , kai laikotes .......nebeparasot.  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12 Pranešimai: 701 Miestas: Elektrėnai
|
Parašytas: 07 Kv. 31,2008 11:56 am Rašyti temą: |
|
|
meduke rašo: | Agne , kai laikotes .......nebeparasot.  |
Sveikučiai
aš ir dabar kiekvieną rytą pradedu nuo Dominykos temelės "Rugutėje", tik galvojau, kad dabar mes nelabai kam rūpim, nes mūsų Kapitonė jau oro pajėgoms priklauso
Mes buvome išvykę savaitėlę. Gintarės dosnumas pranoko mūsų lūkesčius, ji mums padovanojo poilsį Nidoje Tada važiavome į Kryžių kalną, ten palikome vyro padirbtą kryželį apipintą rožiniu, užsukome į Pakruojį, kur mus labai maloniai priėmė ir sutiko pagaminti vienetinį didelį angeliuką - paminkliuką Dominykai Prisipirkome dar mažyčių tokių ir visiems daliname sakydami, kad tai mūsų Dominiukas - angeliukas kuris saugo visus iš aukštybių
Ir kuo greičiau artėjo namai, darėsi vis liūdniau... grįžom, tuštuma... buvau pavargus, tad atsigulus į lovą ir apsikabinus Dominykos pagalvytę pajutau, kad kvapo jau jos nebeliko... o tada raudojau... rodos širdis plyšta... prašiau, kad man grąžintų mano mažylę, nes aš jau pailsėjau ir toliau galėčiau ją slaugyti ir slaugyti... tik rodos niekas mano raudos neišgirdo...
supratau, ką anksčiau tik knygose skaityti teko, ką reiškia motinos rauda... tai šauksmas, greičiau klyksmas, kuris veržiasi kažkur iš pačių sielos gelmių... tačiau tik ir lieka beprasmiu klyksmu, kuris nieko pakeisti nebegali... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Jovita
Prisijungė: 2006 03 27 Pranešimai: 116 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: 07 Kv. 31,2008 12:39 pm Rašyti temą: |
|
|
Miela Agne,
Rūpit jūs tikrai daug kam. Tik ne visada yra tinkamų žodžių parašyti...
Nesinori dar labiau užgauti ar pasakyti, tiksliau parašyti kažką ne taip.
Man pasirodė, kad ši citata iš knygos Jums labai tiktų:
"Laimingo gyvenimo prasmė nėra sėkmė, bet veikiau tai, kad net kai sunku, jeigu nesiseka, aš vis tiek sakau: šitą gyvenimą verta gyventi..."
Mintyse su Jumis... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
jurgituute
Prisijungė: 2008 05 27 Pranešimai: 49
|
Parašytas: 07 Kv. 31,2008 12:47 pm Rašyti temą: |
|
|
labukas, Agniuk,
ir aš kas rytą pradedu su Dominyka. Tavo vaikas taip netikėtai tapo savu ir taip netikėtai išėjo. kas rytą ieškau Tavo žinutės kaip tu, kaip vyras, bet nesinori baladotis i duris. ačiū, kad parašei. Tu mums visiems rūpi
džiugu, kad radot angeliuką Dominykai. bet liūdna, kad tau skauda. gerai, kad prasiveržia rauda, nes žiūrėdama į Tave per laidotuves bijojau, kad nuo to sunkumo viduj Tau per sunku. verk, brangioji, tai šiek tiek, tik labai nedaug, bet lengvina širdgėlą. Ačiū tiems, kas Judu išvežė į Nidą. o aš labai laukiu pas save sodyboj. atvažiuokit į tylą, jei ji nebus dabar per sunki. parašyk. neprapulk ilgam. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Sagne
Prisijungė: 2008 05 12 Pranešimai: 701 Miestas: Elektrėnai
|
Parašytas: 07 Kv. 31,2008 1:01 pm Rašyti temą: |
|
|
jurgituute rašo: | labukas, Agniuk,
ir aš kas rytą pradedu su Dominyka. Tavo vaikas taip netikėtai tapo savu ir taip netikėtai išėjo. kas rytą ieškau Tavo žinutės kaip tu, kaip vyras, bet nesinori baladotis i duris. ačiū, kad parašei. Tu mums visiems rūpi
džiugu, kad radot angeliuką Dominykai. bet liūdna, kad tau skauda. gerai, kad prasiveržia rauda, nes žiūrėdama į Tave per laidotuves bijojau, kad nuo to sunkumo viduj Tau per sunku. verk, brangioji, tai šiek tiek, tik labai nedaug, bet lengvina širdgėlą. Ačiū tiems, kas Judu išvežė į Nidą. o aš labai laukiu pas save sodyboj. atvažiuokit į tylą, jei ji nebus dabar per sunki. parašyk. neprapulk ilgam. |
Sveikute,
taigi tavo padovanotas angeliukas ir buvo tas ženklas, kuris galutinai patvirtino, kad noriu būtent tokio angeliuko-paminkliuko Ten radom parašyta, kad juos gamina Pakruojy o tokį, tik mežėlesnį mes esam gavę iš mūsų draugų Freiburge štai kaip viskas susidėliojo
mes kai nusivežėm šį angelėlį ir pasakėm, kad norim būtent tokio, tik didesnio, tai ten net atpažino kurios moters jis buvo pagamintas
O tavo dovanotas angelėlis stovi ant Dominykutės kapo
Ačiū už kvietimą tai tu nebe Vilniuj gyveni? reikės pakalbinti saviškį dar pakeliauti 
Paskutinį kartą redagavo Sagne, 07 Kv. 31,2008 1:04 pm. Redaguota 1 kartą |
|
Atgal į viršų |
|
 |
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|