Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Neringa]

Negaliu buti salia, todel labai labai stipriai apkabinu jus abu su teciu. Sviesios keliones, Dominyka. Tikiu, kad tave lydi daug svieciu ir siltu sirdziu cia ir ten. Myliu jus visus tris.

[Aistyte]

nuosirdziausia uzuojauta...

[nediana]

Lenkiu žemai galvą. Tyla. Liūdesys.

[agweta]

Dar karta suskaudo sirdi...kaskart,kaip durklu perduria.Zinau-mirtis dar ne viskas,mirtis-visko pradzia.Ir mazosios Dominykos zvaigzdute uzaugs i didele ryskia zvaigzde,kuria mes stebesime danguje...Zibek,zvaigzdute,zibek...siandien visa visata vien TAVO.
apkabinu tevelius.zodziai jau nereikalingi...

[DinaR]

Zodziai tokia valanda atrodo tusti ir blankus, bet vistiek priimkit tikrai nuosirdzia uzuojauta...

[Daiva Sad]

Stiprybės...........................................

[mama Rita]

...
Skuba laikrodis...
Laiko lašai tiksi, laša
Prieš vakarą gražų,
O mylėt jau širdies per mažai
Ir gyvenimo vieno per maža...
Skuba laikrodis...
Skuba mirtis...
Jau! Sekundės visai suskaitytos...
Gaubia tylą keista paslaptis,
Ar neauš man daugiau naujas rytas?
Skuba laikrodis...
Laiko lašai tiksi, laša
Prieš vakarą gražų...
O gyvent jau širdies per mažai
Ir gyvenimo buvo per maža...

Stipriai apkabinu...

[Aida]

Liudziu, kad nespejau susipazinti su Dominyka. Ilsekis, mazoji sviesuoliuke.....

[GiedreO]

Nuosirdi uzuojauta teveliams, ilgai seku jusu istorija...Mintyse esame su jumis

[Elenele]

užuojauta tėveliams....

[Gabrielė]

Užjaučiu tevelius.
Apkabinu.

[Edita]

Mieloji,

turiu eilutes įkritusias man į širdį, dalinuosi jomis su tavimi, perskaityk, gal ir tu panorėsi išmokti jas mintinai:

"Nelauk ir ašarų neliek prie mano kapo;
Ten nėr manęs.
Ten miego takas.
Dabar aš - gaiviai pučiantis pietys.
Aš - deimantinis sniego spindesys.
Aš - saulė, glostanti javus.
Aš - aksominis rudenio lietus.
Aš tavo ryto žvilgsny neramiam esu,
Kai paukščiai, tyliai sklendžiantys ratu,
Sparnus į dangų tiesia.
Aš - žvaigždėmis tau giedrią naktį šviesiu.
Prie mano kapo neraudok balsu;
Manęs ten nėr.
Aš čia esu."

Myliu. Galvoju. Esu šalia.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[Gita]

Porą dienų vaikštau su mintimi parašyti... Baugu, nedrąsu prisiliesti prie dalykų, kurie skamba tartum arfos stygos. Bėdos ištiktąjį tegali suprasti jo likimo draugas. Nesu viena iš Jūsų, bet esu viena iš kitų. Pati sunkiai sergu.

Šiek tiek pažįstu Agnę ir jos vyrą. Šermenyse, o ypač bažnyčioje, man norėjosi suklupti prie MOTINOS kojų. Tiesiog suklupti.

Kažką sakiau Jai. Grįžusi radau šį tinklapį. Radau žodžius, kurių negalima sakyti MAMAI panašiais atvejais. Lyg ir pati žinau, kurie žodžiai beverčiai ir nuo kurių skauda. Bet jaučiuosi tokia maža prieš juos. Tenorėjau suklupti.
Suklupau prieš JUS mintimis. Ir dabar klaupiuosi.

Atmenu seniai man pasakytus žodžius: „nors ir visą naktį tęstųs rauda, visvien nušvinta rytas“.

[Audronė]

Nuoširdžiausia užuojauta ...

[Sigita]

Užuojauta...
Plauk princese savo dangiškuoju laiveliu...
Apkabinu tėvelius...
_________________
Meiles darbai visuomet priartina mus prie Dievo. /motina Terese/