Veniniai kateteriai

Poodinis portas

 

Naudojami keli skirtingi poodiniai portai, iš kurių labiausiai paplitęs „Port-a cath“ portas. Poodinis portas skiriasi nuo išorinio kateterio tuo, kad jis visas yra po oda. Mažytė metalinė kamera (apie 3 cm skersmens) su guminiu viršeliu, implantuojama po krūtinės oda dešinėje pusėje. Kateteris praeina po oda nuo metalinės kameros (porto) iki stambios venos arti raktikaulio, o toliau venos viduje pasiekia dešinį prieširdį. Kai tik reikia per kateterį suleisti vaistus ar skysčius, slaugytoja įveda specialią adatą per odą į porto guminį viršelį (pertvarą).

 

Kateterio įvedimas

Poodinis portas implantuojamas operacinėje, naudojant bendrąją nejautrą, per mažiau kaip valandą trunkančią procedūrą. Kartais, vyresniems vaikams, naudojama vietinė nejautra. Chirurgas padaro du pjūvius: vieną krūtinėje, kur bus įdėtas portas, o kitą - kaklo apatinėje dalyje, arti raktikaulio, kur kateteris įeis į veną. Pirmiausia, vienas kateterio galas įvedamas į didelę kraujagyslę ir ja nuvedamas iki dešiniojo prieširdžio. Kitas kateterio galas prakišamas po oda, kur prijungiamas prie porto. Į portą įšvirkščiama skysčio, kad įsitikinti, jog prietaisas veikia gerai. Portas patalpinamas krūtinėje po oda ir prisiuvamas prie po juo esančių raumenų. Tada abu pjūviai užsiuvami. Vienintelis ženklas, rodantis kad yra implantuotas kateteris - du maži randai ir guzelis po oda, kur guli portas.

 

Kateterio veikimas
Kadangi portas yra po oda, norint jį pasiekti tenka pradurti odą. Procedūros metu oda kruopščiai nuvaloma antiseptiku ir per ją bei guminį porto viršų įvedama speciali adata. Adata prijungiama prie trumpo vamzdelio, kuris pakabinamas ant krūtinės. Norint nuskausminti odą, naudojami anesteziniai tepalai ir purškalai. Poodiniai portai turi guminę pertvarą, kuri, ištraukus adatą, savaime užsidaro, ir yra skirta atlaikyti adatų dūrius daugelį metų. Svarbiausia naudoti specialią (nerūdijančią) adatą, nes netinkamos adatos naudojimas gadina pertvarą, o tai gali sukelti skysčio nutekėjimą į audinius.

 

Jei vaiko gydymui kasdien reikia naudoti kateterį, slaugytoja prijungia vamzdelį prie intraveniškai skiriamų skysčių lašinės, o po to užkemša jį steriliu dangteliu, praplovusi fiziologiniu tirpalu. Ten, kur adata įeina į portą, uždedamas permatomas tvarstis. Taip sujungtas portas gali būti iki septynių dienų. Po to, norint išvengti infekcijos, adata turėtų būti išimta, o portas, prireikus, pajungiamas iš naujo. Jei adata ir vamzdelis yra palikti vietoje, svarbu, kad jie būtų gerai pritvirtinti prie krūtinės.

 

Jei portas naudojamas rečiau, tada jis prižiūrimas sekančiai: nuvaloma dūrio vieta, įvedama adata, praplaunama fiziologiniu tirpalu, suleidžiama vaistų arba ištraukiama kraujo, pakartotinai praplaunama fiziologiniu tirpalu, suleidžiama į kateterį heparino, tuomet ištraukiama adata ir uždedamas lipnus tvarstis.

 

Poodinio porto priežiūra

Visas portas ir kateteris yra po oda, todėl kasdienė priežiūra nereikalinga. Oda virš porto gali būti prausiama, kaip ir visas likęs kūnas. Reikia dažnai apžiūrėti, ar nėra patinimų, paraudimų ar šlapiavimo. Poodinį portą reikia sujungti ir praplauti fiziologiniu tirpalu bei heparinu mažiausiai kas 30 dienų. Tai dažniausiai sutampa su apsilankymais klinikoje arba kraujo tyrimais. Šią procedūrą paprastai atlieka slaugytoja ar laborantė.

 

Pavojai

Pavojai, esant implantuotam poodiniam portui panašūs kaip ir naudojant išorinius kateterius – tai infekcija, krešuliai, rečiau užsilenkimas ar lūžimas. Jei adata netinkamai įvesta per guminę pertvarą ar pati adata netinkama, į aplinkinius audinius gali nutekėti skysčių.

 

Infekcija

Daugeliu tyrimų įrodyta, kad infekcijos dažnis naudojant poodinius portus yra mažesnis, nei naudojant išorinius kateterius. Poodinio porto infekcijos atveju elgiamasi taip, kaip ir esant išorinio kateterio infekcijai.

 

Užsilenkimai, krešuliai, lūžiai

Šios komplikacijos gana retos, jei taip atsitinka, elgiamasi panašiai, kaip ir su išoriniais kateteriais.