Ligita

2006 m. vasara

Atvykome iš namų po neilgų atostogų. Po trečiojo chemoterapijos kurso Ligitutė jautėsi silpnesnė, greičiau pavargdavo ir šaldavo kojytės. Artėjo operacijos laikas. Chemija susilpnino vieną Ligitos akytę - mato su ašarėle viduje. Mus nusiuntė pas okulistą, kuris paskyrė akių tepaliuką ir lašiukus. O akytė pasilpnėjo dėl to, kad Ligitutei leidžia ypač stiprius vaistus ir jos imunitetas susilpnėjęs. Tikimės, kad regėjimas susitvarkys. Paskyrė operacijos dieną. Liepos 1-oji diena. Pusę dvylikos Ligitą išvežė operuoti. Operacija truko labai ilgai – dukrelę operavo 7 valandas. Tai buvo laukimo ir nežinios kupinos valandos. Pagaliau operacija baigėsi. Ji buvo sėkminga. Ligita per operaciją neteko daug kraujo, jai atliko kraujo perpylimą. Po operacijos Ligitutę iš karto nuvežė į reanimaciją. Operacijos metu įvedė keletą kateterių: vieną įvedė į stuburą, pastatė centrinį ir periferinį kateterius. Liepos 2-ają dieną Ligitą jau perkėlė į savo skyriaus palatą. Mums grįžus atėjo traumatologai perrišti kojos. Kadangi labai skaudėjo, skausmą malšino morfijumi, po kurio jį nieko neprisimindavo. Jau antrąją dieną chirurgai ištraukė drenas, perrišo žaizdas. Operacijos metu buvo paimti mėginiai iš šešių skirtingų vietų. Atliko tyrimus, ar auglys neišplito į kitas vietas. Praėjus trims paroms Ligutėlei reikėjo sportuoti, nes kitaip protezas galėjo užsifiksuoti ir nebesilankstyti. Po savaitės vėl pradėjo leisti chemiją – iš viso buvo paskirti 9 kursai. Po pirmojo chemoterapijos kurso Ligitą ėmė labai pykinti, pakilo temperatūra. Buvo atlikti kraujo tyrimai - išaugo bakterija. Paskirtas gydymas, po kurio viskas sugrįžo į vėžias. Tuomet praėjome antrąjį chemijos kursą. Tuo metu Ligita jautėsi gerai, trumpam išeidavome į lauką. Netgi bandė pati eiti įsikibusi į vežimėlį.

Trečiasis chemijos etapas buvo labai ilgas – net šešios paros. Toks pat laukė ir priešpaskutinis kursas. Po jo mergaitę labai pykinimo, jautėsi silpna. Bet Ligita sustiprėjo, nes be galo norėjo pamatyti savo šuniuką ir sesutes - juk ligoninėje praleido ištisą mėnesį. Nuo rugpjūčio 3 iki 16 dienos atostogavome namuose. Mus pasiekė džiugios naujienos – gavome gerus tyrimų rezultatus: chemoterapija veikia auglį ir jis nėra išplitęs aukščiau klubų. Dabar mes dar smarkiau kovosime, kol visiškai jį įveiksime. Ligita labai smagiai leido laiką namuose, bet dėl pablogėjusio kraujo, ant kūno atsiradusių mėlynių ir hemoraginių bėrimų teko nenoromis grįžti į ligoninę. Atvykusiai į klinikas Ligitai perpylė kraują. Prasidėjo vieną dieną tetrukusi ketvirtoji chemoterapija. Ligita neprieštaravo, tik paprašė uždengti vaistus palute. Mergaitė chemiją ištvėrė pakankamai gerai. Kraujas normalizavosi taip pat greitai. Penktasis chemijos blokas irgi tetruko vieną dieną. Šešto ir septinto bloko metu Ligitos beveik nepykino, o jei pykino, tai šleikštulį įveikti padėdavo „Zofranas“. Aštuntasis chemoterapijos etapas buvo toks pat ilgas, kaip ir trečiasis – tęsėsi šešias paras. Po šio etapo Ligitai perpylė kraują dėl prastų jo rodiklių. Laimei Ligitutė atsigavo, pradėjo vaikščioti, sportuoti. Prieš paskutinį chemijos bloką Ligitą aplankė krepšininkai (ačiū Linai). Dukrelės svajonė išsipildė su kaupu. Išvykus krepšininkams Ligitai suleido paskutiniąją chemiją. Šis kursas truko dvi paras. Tai buvo „raudonoji“ chemija, todėl Ligita paprašė slaugių prijungti juodą laidelį, kad nesimatytų vaistų spalvos. Teko aprišti visą lašelinę. Ligitutės beveik nepykino, bet smarkiai pablogėjo kraujas. Teko pilti trombocitus, leisti „Grasalvą“. Ištvėrėme, nes neužilgo laukė kelionė namo, po to į sanatoriją. Prieš išvykstant iš klinikų gydytojas padovanojo Ligitai labai gražų paveikslą. Jame pavaizduota gėlė, ant kuriuos tupi voriukas. Įteikdamas palinkėjo, kad šitas voriukas neštų laimę. Labai ačiū Editai, Linai, Astai, Aidai, Ingai ir visiems kitiems už nuoširdų palaikymą. 

Daugiau apie Ligitą galima skaityti - Forume