Šeima ir draugai

Draugai ligoninėje

 

Ar kada pagalvojai, kaip tampama gerais draugais? Paprastai draugais tampa žmonės, mėgstantys tuos pačius dalykus, užsiimantys ta pačia veikla, pavyzdžiui, kartu lankantys futbolo treniruotes ar kitą užsiėmimą, sėdintys viename klasės suole, kartu vedžiojantys šunį ir t.t. Draugu nebūtinai gali būti tas, su kuriuo visada norėjai draugauti, o tas, su kuriuo juokiatės iš tų pačių dalykų, skaitote tas pačias knygas.

 

Ligoninėje gulinčius vaikus sieja ta pati liga, panašūs išgyvenimai, procedūros. Skirtingai nei senieji tavo draugai, šie žino, ką reiškia vemti po chemoterapijos, jiems irgi nuslinko plaukai... Jie supranta, kaip jautiesi. Jų tėvai net gali susidraugauti su tavaisiais.

 

Draugystė su kitu vaiku, sergančiu piktybine liga, gali būti nuostabi ir tuo pačiu skausminga. Nuostabu yra tai, kad ji ar jis gali tave pralinksminti, paskaityti knygą, kartu pažaisti ar tiesiog palaikyti ranką, kai blogai jautiesi. Skausminga būna tuomet, kai tavo draugui darosi blogiau. Tuomet gali parašyti jam laišką apie tai, koks jis ypatingas, išvardyti, kaip tave yra prajuokinęs. Gali jį lankyti ir kalbėtis arba kartu pažiūrėti filmą per televizorių ar kompiuterį.

 

Greičiausiai tavo draugas pasveiks. Daugelis piktybinėmis ligomis sergančių vaikų atlaiko pačius sunkiausius išbandymus. Pasibaigus gydymui gali tekti išsiskirti, o gal liksite amžinais draugais. Taip kaip su suolo draugu mokykloje.