Šalutiniai reiškiniai

Kaip dirba tavo organizmas

 

Tavo kūnas sudarytas iš daugybės dalių, kurios dirba kartu, kad galėtum bėgti, galvoti, žaisti, augti... Kai kurie gydymo metodai neigiamai paveikia darnų organizmo darbą.

 

Kraujo rodikliai

Kai taikoma chemoterapija, kaulų čiulpai pavargsta ir nustoja gaminti kraujo ląsteles. Kad galėtų prižiūrėti šį procesą, gydytojai liepia dažnai tirti kraują, kad žinotų, kiek ten yra baltųjų, raudonųjų kraujo ląstelių ir trombocitų. Jei trūksta raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų), tavo organizmui nepakanka deguonies ir kitų medžiagų, kurias jos perneša. Tuomet atrodysi išblyškusi(-ęs), silpnai jausiesi. Jei trūksta kraujo plokštelių (trombocitų), sutrinka kraujo krešėjimas, todėl kartais kraujuoja iš dantenų valantis dantis, pradeda iš nosies bėgti kraujas, užsigavus greitai atsiranda mėlynės. Jei reikės, gydytojas lieps sulašinti tau į veną eritrocitų (raudonas skystis) ar trombocitų (geltonas skystis).

 

Jei trūksta baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), organizmas negali kovoti su infekcija, todėl gali lengvai susirgti. Taigi, kol jų kiekis nepadidėja, reikia neiti į lauką, vengti sergančių žmonių, priimti kuo mažiau lankytojų.

 

Judėjimas

Ligos gydymas gali paveikti judėjimo greitį ir koordinaciją. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vinkristinas, veikia raumenis ir nervus. Gali pastebėti, jog tavo pėdos silpnos (sunku pakelti jas į viršų, lipti laiptais, greitai bėgti). Raumenys taip pat tampa silpnesni, pavyzdžiui, būna sunku atsistoti pasėdėjus ant grindų. Pasibaigus gydymui tai palaipsniui susitvarko.

 

Judėjimas gali sutrikti ir dėl atliktos operacijos, kurios metu reikėjo pašalinti raumenį ar kaulą. Atstatyti raumenų stiprumą ir koordinaciją padeda speciali mankšta.

 

Dėl auglio galvos smegenyse gali susilpnėti ar visai nejudėti kuri nors kūno dalis.