Jausmai, bendravimas ir elgesys

Vaikų elgesio pokyčiai

 

Pyktis

Vaikai, sergantys vėžiu, pyksta ne tik ant pačios ligos, bet ir ant tėvų, kad atvežė juos į ligoninę kęsti skausmą, gerti blogą savijautą sukeliančius vaistus. Taip pat dėl to, kad neteko plaukų, draugų ir t.t.

 

Užsisklendimas

Kai kurie vaikai dažniau užsidaro savyje nei išlieja pyktį. Kaip ir neigimas, laikinas užsisklendimas gali būti naudingas, kol ateina laikas susidoroti su iškilusiais jausmais. Tačiau tai gali būti ir depresijos požymis. Tėvai turi rasti švelnių būdų, kaip priversti vaiką atsiverti.

 

Regresavimas

Daugelis tėvų sunerimsta, kai sergantis vaikas vėl ima daryti tai, iš ko išaugo. Pavyzdžiui, geria iš buteliuko, įsitveria mėgstamą žaislą. Protinga būtų leisti vaikui bet ką, kas padėtų jam šiuo baisiu laikotarpiu jaustis saugiau... Susigrąžinti įpročiai praeina, kai vaikas pasijunta geriau arba kai baigiasi gydymas.

 

Kalbėjimas apie mirtį

Gero auklėjimo dalis yra leisti vaikui kalbėti apie dalykus, kurie galbūt varžo, verčia jaustis nepatogiai. Kai kuriose kultūrose pokalbiai apie mirtį tapo tabu. Vėžio diagnozė priverčia tiek tėvus, tiek vaiką pripažinti, kad mirtis – viena iš galimų pabaigų. Net 3 m. vaikai gali kalbėti apie mirtį ir ką ji reiškia.