Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Kęstutis]

Cheminės medžiagos aplinkoje
http://www.bbk.gf.vu.lt/images/Skyrius1.pdf

Kancerogenai - medžiagos sukeliančios vėžį
Straipsnis wikipedijoje su nuoroda į vėžį sukeliančių cheminių medžiagų sąrašu (angl.)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kancerogenin%C4%97_med%C5%BEiaga

tarp kitų vėžio priežasčių nurodomas ir pernelyg ilgas deginimasis saulėje bei radiacija
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

Manoma, kad taip vadinami laisvieji radikalai (molekulės turinčios laisvą, neporinį elektroną išorinėje orbitoje), esantys ląstelės viduje pažeidinėja genus ir gali taip pat būti vėžio, artrito, Alzheimer ligos bei diabeto priežastimi.
http://en.wikipedia.org/wiki/Free-radical_theory

Jų veikimas normalioje ląstelėje yra eliminuojamas, tačiau sutrikus pusiausvyros mechanizmams atsiranda kelias ir į piktybėjimą. Vitaminai A (morkos...),E(ruginė duona...,C(serbentai...) palaiko tokią pusiausvyrą.
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

Jei prieš 50 metų vėžio mechanizmai buvo menkai suvokiami, tai perversmas molekulinėje biologijoje pakeitė situaciją iš esmės.
Normali žmogaus ląstelė savo branduolyje turi 46 chromosomas, kuriose yra patalpinta apie 24 tūkst. genų, užkoduotų DNR sekose. Susivyniojusi DNR yra tūkstantųjų milimetro dalių dydžio, tačiau išvyniota yra apie 2m ilgio.
Nustatyta, kad vėžio liga vystosi dėl genetinių ląstelės pasikeitimų:
-taškinių mutacijų (pažeidžiama viena DNR elementari dalelė). Piktybineje ląstelėje taškinių mutacijų būna net keliasdešimt tūkstančių. Nedidelius jų kiekius sveika ląstelė pati savis mechanizmais pašalina - atitaiso.
-sudėtingesnių DNR pažeidimų ar pakitimų (pvz. geno dalies iškritimas ar jo atsikartojimas...)
-permainų chromosomos viduje
-tarp atskirų chromosomų vykstančiu genomo dalių apsikeitimu vietomis
Šiuo metu vykdomi stambūs tarptautiniai tyrimai nustatinėjant atskirų vėžio rūšių genomus - sudarinėjami atlasai.
Plačiau 2010 m. straipsnyje iš NATURE- (rusų kalba ) http://www.cbio.ru/modules/news/article.php?storyid=3515

Manoma, kad mažiausiai 6 virusų - Epstein–Baro, hepatito B, hepatito C, žmogaus papilomos virusas, žnogaus T-ląstelių limfotropinis virusas ir Kapoši su sarkoma siejamas virusas pasaulyje sukelia apie 10–15% neoplazmų http://www.nature.com/onc/journal/v27/n2s/abs/onc2009351a.html
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

GENETINIŲ SUTRIKDYMŲ PASEKMĖS
Pasak Douglas Hanahan и Robert Weinberg garsiojo straipsnio «Cell» 2000 m., kurį vadina klasikiniu, ir prof.Imenitov papildymo 2008 m., beveik visų vėžinių susirgimų piktybinės ląstelės pasižymi šiomis savybėmis :
1) dalijimosi signalų savipakankamumu, pasižyminčiu augimo faktorių, receptorių (dariniai, kurie susidaro ant ląstelės paviršiaus ir gali priimti signalus dalintis) bei signalo dalintis perdavimo sekos komponenčių produkcijomis;
2) jautrumo signalams nesidalinti praradimu, padarant baltymus stabdančius dalijimąsi (antimitotinius) neaktyviais;
3) savaiminio natūralaus ląstelės sunykimo (apoptozės) sulėtinimu ar išjungimu, išreguliuojant tai kontroliuojančią biocheminę seką;
4) neribotas dalijimosi potencialas, susijęs su telomerazės fermento reaktyvia ekspresija su pasekme - fiziologinio telomerų trumpėjimo praradimu; (1973 m. – Olovnikov įrodė, kad chromosomų telomerų ("antgalių" )ilgis reguliuoja somatinės ląstelės gyvenimo trukmę (patvirtinta 1990 m.)).
5) kraujagyslių augimo stimuliacija, sukelta transformuotoje ląstelėje padidinta kraujagyslių augimą stimuliuojančių faktorių gamyba, dėl ko piktybinės ląstelės gerai aprūpinamos reikalingomis medžiagomis iš išorės;
6) gebėjimas plisti ir metastazuotis (persikelti į kitas organizmo vietas), susijusi su faktorių, naikinančių vietinį imunitetą gamyba bei histolitinių ("audinius tirpinančių") fermentų (proteazių) gamyba;
7) genomo nestabilumas, DNR atitaisymo sistemų represija ir molekulinio normalaus ląstelės ciklo sutrikdymu;
8)stromos (ląsteles jungiančio karkaso) komponenčių persitvarkymu, sukuriant palankias sąlygas piktybinio klono plitimui.
http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:_8ZOXlz_qeYJ:www.weizmann.ac.il/home/fedomany/Bioinfo05/lecture6_Hanahan.pdf+The+hallmarks+of+cancer&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESilVE4Ba_bVzqkW37tDX2c0eMJbFuvuWFqvvnBQvOTPSLzoJmAitWpTSVeXopKxbHrdtBN3ITEJemjdXCgPNS3W4MycQfCTmemetZwSeIbBJYwIc91F94OAbOkHOqtYQXek545G&sig=AHIEtbQRXSULcAJgb20f7ypZN_wE7pI_GA
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

KAS GI IŠPILDO GENETINIŲ SUTRIKIMŲ PASEKMES LĄSTELĖJE?
Nustatyta, kad didelė dalis genų tarnauja medžiagų apykaitą užtikrinančių baltymų-fermentų sintezei, o dalis genų atlieka reguliacines ląstelės dalijimosi ar brendimo funkcijas. Tyrinėjant vėžinių ląstelių genomą ne taip jau ir seniai buvo surasti genai, kurių veikimas sutrikdo normalų ląstelės brendimą ir sunykimą (apoptozę), o verčia ją be galo dalintis. Tokie genai buvo pavadinti ONKOGENAIS. Jų sąrašai su duomenimis iš naujausių tyrimų projektų yra šiose svetainėse http://microb230.med.upenn.edu/protocols/cancergenes.html
Jų žinoma apie 500 ir paieška tarp 24 tūkst.genų tęsiama ir toliau.
-------------------------------------------------------------
Genai, kurių vienoks ar kitoks sutrikdymas (mutacijos...) įgalina laisvai veikti onkogenams, vadinami ONKOGENŲ SUPRESORIAIS. Ben geriausiai žinomas onkogenų supresorius yra genas p53, kuris užtikrina natūralų ląstelės sunykimą ir jos mirtį. Jo sutrikdymas išjungia natūralų procesą.
Žmoguje yra apie 10 dvyliktame laipsnyje ląstelių, kurių didžioji dalis maždaug per vienus metus sunyksta ir jų vietoje, padedant kamieninėms (nemarioms) ląstelėms atsikuria naujos. Jei paprastoje nekamieninėje ląstelėje yra sutrikdomas genas p53, tai ji "neskuba" natūraliai sunykti. Įsijungus kuriam nors dalijimosi mechanizmui (pvz. mutacijai pažeidus dalijimąsi stabdantį geną) tokia ląstelė pradeda dalintis....
Šiuo metu intensyviai diskutuojama ir tiriama pačių kamieninių ląstelių mutacijos ir jų rolė piktybiniame susirgime.
Apie onkogenų supresorius galima paskaityti 2008 m. straipsnyje
http://www.nature.com/scitable/topicpage/Tumor-Suppressor-TS-Genes-and-the-Two-887
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

APIE VĖŽIO DIAGNOZĖS IR GYDYMO SUDĖTINGUMĄ
Mano nuomone vėžys apima visą aibę panašių susirgimų, kurių priežastys įvairiausių reguliatorinių sutrikimų ląstelėje atsiradimas dėl aukščiau vardintų priežasčių. Nustatyta, kad netgi analogišku audiniu pasižymintys augliai gali turėti pakankamai skirtingą genetinių iškraipymų ir sutrikimų vaizdą, todėl yra iškilę netgi problemų su vėžinių susirgimų kalsifikacija. kai kurie vėžiniai susirgimai yra neblogai charakterizuoti ir genetiniame lygyje, kiti gi - pvz. Daugybinė mieloma nors ir pasižymi panašiais simptomais, susijusiais su imuniteto praradimu, tačiau turi itin įvairų genetinių sutrikimų vaizdą arba kitaip tariant, ši mieloma yra skirstoma į daugelį pogrupių ir prognozę bei gydymą bandoma parinkti atsižvelgiant, būtent, į tai kokie genetiniai pakitimai pastebėti piktybinėje ląstelėje.
Taigi, skirtingų vėžinių susirgimų priskaičiuojama šimtai ir nustatant piktybinės ląstelės genomą jų gali daugėti.
Jei vėžio charakteristikos bei diagnozė pagal įprastus klinikinius požymius yra daugiau ar mažiau nusistovėjusi, tai jo charakterizavimas pagal genetinius sutrikimus pastaraisiais metais audringai vystosi, pradėjus viso genomo studijas. Šis uždavinys yra itin sudėtingas, nes aiškinamasi kurie iš 24 tūkst. genų kuriame susirgime kokias patyrė mutacijas bei šių pokyčių pasekmės. Aiškinamasi ir kokios ląstelės reguliavimo grandys yra pažeistos.
https://sites.google.com/site/molecularcancerclassification/home

Dabar manoma, kad reguliavimo grandinė nėra paprasta vieno paskui kitą sekančių įvykių seka, o pasižymi sudėtingesne besišakojančia struktūra.
Pirmas vėžinės ląstelės genomo perskaitymas - genų ypatumų nustatymas, lyginant su normaliais, kainavo apie 1 mln. USD, tačiau dabar, vystantis mikrotechnologijoms JAV tekainuoja apie 10 tūkst.USD.
Akivaizdu, kad gydymas gali būti sėkmingas nustačius ir genetinius pakitimus bei parenkant vaistus, būtent, atsižvelgiant į tų pakitimų pobūdį.
Kai kas šioje srityje yra nuveikta, tačiau daugybė problemų ir tyrimų dar prieš akis.
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

MOKSLINIŲ GENETINIŲ VĖŽIO TYRIMŲ REZULTATŲ PAVYZDŽIAI

Smulkialąstė plaučių karcinoma (ląstelių linija NCI-H209). Taškinių mitacijų kiekis visoje DNR - 22 tūkst. 210, o koduojančiuose genuose - 134. Genomo pertvarkų - 58, genų kopijų pokyčių - 334. Itin svarbiaiu laikoma geno CHD duplikacija. Pagal Nature 463, 184-190 (2010 m.)


Smegenų vėžys (Glioblastoma multiforme).
Ištirta tik genų koduojanti dalis 7 pacientų augliuose ir 15 pelėms perkeltų auglių. Genų, kuris turi bent vieną baltymo struktūrą keičiančią mutaciją - 685. genų, kurie turi bent vieną baltymą keičiančią taškinę mutacoją - 644.
Genų kopijų kiekio pakitimų - 281.
Svarbu, kad net 12 proc. pacientų pasižymėjo viena ir ta pačia IDH1 geno mutacija, centre, koduojančiame aktyvų fermento centrą.
Pagal En.J.Med. 361, 1058 - 1066 (2009 m.)
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Liuda]

nuoroda i straipsni-aspartamas sukialia vezi, leukemijas
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2005-2006/indexf212.html?option=com_content&task=view&id=921