Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[spensera]

laikykitės, neprarskit vilties, tikiu, kad pradės padėtis taisytis, svarbiausia neprarsti tikėjimo, nes aplink mus begalės stebuklų, todėl pilna širdimi tikiu, kad stebuklas aplankys ir jus laikykitės, visa širdim aš su jumis

[Martyno mama]

Labutis, visiem siunciame daug buciuku :*
Siandien gyvename linksmesnemis nuotaikomis, nors vis dar karsciuojame:(
Nuo siandien, darome eksperimenta . Gydytoja dar karteli isstudijavo musu leukocitu istorija ir daro prielaida, kad jie gali buti slopinami perinterinio maitinimo. Sake, kad jau yra buves toks atvejis. Kadangi Martyno ir burna ir odos zaizdeles puikiai gyja, kam, aiskiai, yra reikalingi leukocitai, ir jie jau buvo pasirode kraujyje, kaip tik trecia savaite, bet sekancia diena, uzdejus perinterini maitinima, dingo....
Taigi, nuo siandien dienos, o tiksliau jau ir nuo vakar (jau vakar buvo nuimtas maitinimas, leido pasiilseti) ir visa sia savaite iki pirmadienio busime be dirbtino maitinimo, stengsimes, kaip ismanydami, valgyti patys, auginsime leukocitus . Jau siandien, po paros be maiso maisto, jauciasi monocitu judejimas....
Judekite judekite, skubekite uzaugti kraujo lasteles , mes jusu labai laukiame....

[Irute]

Laikykites mielieji, as karu su jumis,prasysiu kraujo lasteliu,kad pradetu judeti ir auginti leukocitus.Teks Martynukui dar pabadauti,bet kai viskas susitvarkys gales valgyti uz du.

[gloriagnius]

Mes visada kartu,labai uz jus" sergame"!

[agweta]

pagaliau pradziuginot siek tiek.o musu gydytoja (ir Martynuko)visad buvo sauni.ji visad suranda kazka tokio,kad atsirastu viltis ir padrasina tuom.auginkit laukocitus ir pradekit galvoti apie namucius

[arian]

Labutis,
Kaip jus laikotes, kaip Martynukas siuo metu? Gal jau turite leukocitu? Vis pagalvojam apie jus, didziausi linkejimai nuo musu. Siunciam silciausius apkabinimus

[Regi]

Parašykit nors keletą žodelių, kaip ten jūs laikotės. Mums jūs labai labai labai rūpite

[Martyno mama]

Labukas,
labai noreciau parasyti dziugiu naujienu, bet....
Musu leukocitai taip ir nepasirode , padare kraujo tyrima ir pasake - visiska aplazija . Musu donoras jau sutiko donuoti darkarta kamieniniu lasteliu. Dabar labai labai laukiame, kada jas atves. Tai turetu ivykti kazkur uz 2 savaiciu. Turbut nereikia net sakyti, koks baisus tas laukimas ir koks jis mums pavojingas? Martynas visa si laika karsciuoja, beveik nieko nevalgo, tik isgeria kazkiek skysciu. Toliau maitinamas per vena...
Meldziames ir laukiame... Tikime, kad si karta pasiseks...

[Sagne]

Kartu su Jumis, maldoje ir mintyse... laikau Jūsų rankas...

[agweta]

mes irgi kartu.visad.visur.tikim,kad viskas bus gerai.turi buti.jus tiek toli nuejot,kad kitaip negalima ne isivaizduoti kaip tik svesti pergale.laikykites,mes kartu

[Irute]

Mintyse ir maldoje visada kartu,tikiu ir laukiu kartu su jumis.

[jurgelis]

Visada su jumis...

[gloriagnius]

Ajajaijajai........... Kaip nesmagu ,kad dar nesibaigia kancios!Taciau tikrai zinau,kad pergales rytas isaus!Dar trupuciuka, dar siek tiek!

[jolitaieva]

as labai tyli skaitytoja.mes taip pat gulejome tam paciam poskiry bet liudna mes isgyvenome lygiai du metus po persodinimo bet nevisiem taip blogai ir liudnai baigesi kaip mum nes galiu jus pradziuginti nes su mumis gulejo mergaite kurei taip pat visiskai nekilo liaukocitai bet persodinus antra karta labai greitai jie apsygiveno ir be visiskai kritimo nes pirmas kritimas taipogi buvo sunkus kaip ir jusu.labai skaitau kaip jum sekas ir zinau kad viskas bus gerai bus linksmas zvalus judrus nes ir ta mergaite iki siol linksmute grazute parasykit vis kaip jum sekas o jei iskils klausimu klauskit.laikau uz jus kumstukus

[Martyno mama]

Labutis, musu mielieji, brangieji bendrazygiai,
pirmadieni sugrizau pas Martynuka i ligonine - toks silpnutis visas, per ta savaitele, kai nesimateme, dar sublogo, beveik nieko nevalge. sako - mociute nemoka is manes isreikalauti . Jauciasi gan neblogai, bukle siuo metu stabili, gydytoja net sako, kad per siuos du menesius, dar nera buve tokie geri visi rodikliai. Tuo ir dziaugiames .
Bet mes negalime ramiai gyventi, jei jau kuri laika viskas gerai klostosi, tai vis turi kazkas atsitikti...
Vakar, antradieni, sutinku musu gydytoja Ramune koridoriuje, matau, kad ji susijaudinus ir sako man atsiseskite, prasau. Iskart supratau, kad nieko gero tai nezada.... Tuomet ji labai letai sako - jusu donoras, atsisake donuoti pakartotinai...
Daugiau nebegirdejau ka ji kalbejo, kai atsitokejau gydytoja pakartojo, kad labai intensyviai vyksta kito donoro paieska...
Nesakysiu ka jauciau, nes neina to apsakyti....
Suemiau save i rankas ir pasakiau, jei jau tokia dievo valia, nieko negaliu pakeisti, jis, matyt ,zino ka daro, atsiduodame tavo valiai, viespatie, gal ivyks stebuklas....
Ta pacia diena po piet, suzinojau, kad jau rado istipuota donora , siuo metu vyksta donoro patikrinimas ir t.t. dar nezinome tikslios datos, mazdaug 1,5 savaites.
Meldziame dieva, kad tik tas donoras butu sveikas, kad tik galetu donuoti mum savo lasteliu... Jei jau atsiunte mum kita donora, tai gal atsiunte tikrai tinkama...?
Dar, negaliu nesvarstyti, kad, gal, butent tokiu budu, mums siunciamas kitas donoras, gal, jei pirmojo donoro lasteles neprigijo pirma karta, tai nieko nebutu ivyke ir antra...?
Tikime, meldziames, stengiames kiek imanydami islikti stiprus, judeti, meginti gerti musu skysto maisto, kad tik organizmas butu stipresnis ir prigytu naujosios lasteles...
Martynas dar nezino, kad bus kitas donoras, pasakysime, kai tiksliai zinosime data.
Siuo metu gyvename vaistu priedangoje , infekcija gyva, bet snaudzia ir 2 kartus dienoje gauname neupogena. Dar turime tokia slapta, bet didziule vilti, kad gali uzaugti ankstesnes lasteles ... Vakar ju turejome du kartus daugiau, nei uzvakar, siandien du kartus daugiau, nei vakar , nors jus dar laaaabai mazai, bet jau yra augimas . Butu tikru tikriausias stebuklas...
Gyvename stebuklo laukime, visiskai atsidave dievo valiai....