|
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
Autorius |
Pranešimas |
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Antr. 15,2009 3:27 pm Rašyti temą: Nykštukų kalėdinės kelionės dienoraštis 2009 |
|
|
Mieli Vaikai,
Norime pasidalinti džiugia naujiena - Nykštukai jau baiginėja prikrauti pilną dovanų maišą ir su didžiausiu nekantrumu laukia Kalėdinės kelionės pradžios. Pažadame jau netrukus išgirsite nedrąsų beldimą į savo namų duris ir jas atvėrę kaip ir kiekvienais metais išgirsite klausimą: Ar Nykštukų laukiat?
Norime pasidalinti su Jumis planuojamu Nykštukų rogių čiuožimo maršrutu:
Gruodžio 18 d. Vilniuje
Gruodžio 19-20 d. Kaune
Gruodžio 23 d. Alytuje ir Marijampolėje
Gruodžio 26 d. Širvintų r., Ukmergėje ir Panevėžyje
Gruodžio 27 d. Biržuose, Radviliškyje ir Šiauliuose
Gruodžio 28 d. Kelmėje, Telšiuose, Rietave, Gargžduose ir Klaipėdoje
Gruodžio 29 d. Klaipėdoje ir Šilutėje
Gruodžio 30 d. Tauragėje, Jurbarke, Kėdainiuose ir Jonavoje.
Nykštukai jau šiandien siunčia Jums nuoširdžiausius linkėjimus ir dalinasi savo mintinis artėjant Kalėdinei kelionei:
Nykštukė Edita:
Kiekvieną kartą vyriausiosios Nykštukės pareigas atlieku su didžiule atsakomybe ir žodžiais nenusakomu jauduliu. Noriu tik patikinti, kad mano širdyje jau apsigyveno vaikyste dvelkianti šv. Kalėdų dvasia ir viliuosi, kad norų išsipildymo laukimas Rugučiukų širdyse taps pačiu tikriausiu ištisus metus išliksiančiu prisiminimu...
Nykštukas Dainoras:
Rogės jau paruoštos. Ilga devynių dienų kelionė žada daug teigiamų emocijų ir, tikiu, sukels stebuklingos pasakos pojūtį.
Nykštukas Karolis:
Labai laukiu Kalėdinės kelionės ir iš visos širdies noriu matyti visų namukuose džiaugsmą, šypsenas, norų išsipildymą. Tikiuosi, kad Nykštukams pavyks kiekvienam vaikui atvežti malonų jaudulį ir staigmeną.
Nykštukas Linas:
Neapsakomai gera matyti Kalėdų Stebuklėliais besidžiaugiančius mažuosius draugus, smagu žaisti kartu išbandyti naują lenktynių trasą, į orą pakelti malūnsparnį ar padėti konstruoti sunkvežimį.... Šių akimirkų laukiu visus metus.
Nykštukė Tautvilė:
Šiandien, kai pagaliau Vilnių užklojo baltas sniegas, su plačia šypsena vis prisimenu praėjusias Kalėdines keliones ir nepaprastai šiltus apsilankymus Jūsų, mylimi Rugučiukai, namuose. Todėl pasakyti, kad negaliu sulaukti šių metų Kalėdinės kelionės būtų tas pats, kas nepasakyti nieko. Iš tiesų labai laukiu akimirkų, per kurias galėsime kartu džiaugtis Jūsų kalėdiniais Stebuklėliais.
Liko tiek nebe daug... Vos kelios dienos ir galėsime apsikabinti.
Na, o Nykštukai pažada ir šiemet, kaip ir pernai, sąžiningai pildyti Kalėdinės kelionės dienoraštį ir kiekvieną dieną dalintis su Jumis kelionės akimirkomis.
Rugutės Nykštukai |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Pen. 18,2009 11:54 pm Rašyti temą: |
|
|
Pirmoji diena (gruodžio 18 d.)
Pagaliau išaušo taip ilgai laukta gruodžio 18-ioliktoji. Nuo Nykštukų, susikrovusių į maišą dovanas, veidų nei trumpam nedingsta šypsenos juk prasideda kelionė, kurios metu galėsime apkabinti visus be galo smarkiai mylimus ir pasiilgtus vaikus.
Visų pirma, skubame pas itin seniai matytą Gabiją. Reikia visiems kartu truputį pasistengti išpakuoti dovaną ir širdį užlieja neapsakomas jausmas matant, kaip Gabija džiaugiasi savo svajonės išsipildymu paspirtuku. Nykštukui Karoliui Gabija rūpestingai aprodo praėjusių metų Nykštukų dovaną barbių namą ir supažindina su jo gyventojais. Dar kelios akimirkos, ir ateina laikas atsisveikinti turime čiuožti pas kitus vaikus.
Lukas, jau pro langą pamatęs atbėgančius Nykštukus, skuba atidaryti mums duris. Šiandien matome jau antrą vaiką, nuoširdžiai besidžiaugiantį išsipildžiusia svajone paspirtuku. Ypatingai gera, kai Lukas parodo savo kupinus šilumos ir meilės darbelius iš lankomos Rugutės draugų Linksmųjų strazdanėlių mokyklėlės. Ir vėl susitikimas prabėga kaip viena akimirka. Paliekame Luką mokytis važiuoti paspirtuku.
Jau sutemus, ieškome kelio į dar vienos Mylimukės Aistės namus. Čia, kaip visada, nuostabiai kvepia pyragas. Gera matyti Aistę, savo rankose pagaliau laikančią pačios išsirinktas dovanėles. Džiaugiamės, visai neįtardami atspėję dar vieną Aistės svajonę ir padovanoję knygą, kurios Aistė jau seniai norėjo. Kartu su Aiste besidžiaugdami dovanomis, besigerėdami nuostabia eglute, net nepastebime, kaip prabėga laikas ir ateina metas atsisveikinti.
Tokia buvo pirmoji Nykštukų kelionės diena. Nesušalome mus sušildė vaikų širdelių šiluma. Na o dabar, būdami be galo laimingi, skubame ieškoti pusnies, kurioje galėtume pailsėti rytoj laukia kelionė į Kauną, kurios metu susitiksime su dar šešių Mylimukų šeimomis.
Paskutinį kartą redagavo Rugutės Nykštukai, 12 Sk. 20,2009 12:16 am. Redaguota 1 kartą |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Sk. 20,2009 12:11 am Rašyti temą: |
|
|
Antroji diena (gruodžio 19 d.)
Neįtikėtina, bet Kaunas, kaip ir pernai, Nykštukus pasitinka besisukančiomis snaigėmis. Sukame link Karmėlavos ir šypsomės pamatę Alekso broliuko Martyno veide nuostabą gavus lauktąjį Lego. Akimirka ir berniukas įtraukia Nykštuką Karolį į karinį Lego pasaulį. Atsisveikindamas Martynas parodo kelis karate veiksmus ir padovanoja ypatingą dovaną nesuklysdamas suskaičiuoja japoniškai iki dešimt.
Nešini naujaisiais draugais Pet Shop žaisliukais ir jų namu, skubame pas Dianytę. Neapsakomai gera, kad šiemet Dianytės nebeišgąsdina Nykštukų apranga ir visi draugiškai čiauškėdami sutūpę ant grindų apžiūrinėjame dovanas. Nuoširdžiai šypsomės kaip ir kasmet gavę dovanų graikinių riešutų ir pažadame atvykti į svečius kitą rudenį patikrinti, ar mažosios Rugučiukės namų kieme tikrai auga graikinių riešutų medis. Prie savęs glausdami Dianytės sukurtus popierinius angelus, atsisveikiname ir išskubame ieškoti kelio į Igno namus.
Pravėrę Igno namų duris, kaip ir visuomet pamatome pačią plačiausią šypseną. Visi keturi Nykštukai pasižadame Ignučio svajonę turėti dviratuką būtinai išpildyti pavasarį, o kad neprailgtų ilgi žiemos vakarai, iš dovanų maišo ištraukiame traukinį. Padedame Ignui jį sukonstruoti ir nepastebime, kaip prabėga laikas ir ateina metas riedėti toliau.
Labai gera, kad šiemet sniego pusnys neužtvėrė kelio pas Vaidą. Džiaugiamės ūgtelėjusiu Vaidos broliuku ir jo žavinga šypsena. Vaida su mama parodo vieną iš savo namų augintinių trijų mėnesių šinšiliuką ir pasako, kad jei atsirastų šeima, norinti turėti tokį švelnų mažąjį draugą, mielai jį jai padovanotų. Pažadame, kad šia idėja būtinai pasidalinsime su kitais vaikais.
Kadangi Nykštukų rogių kelias veda pro Reniaus namus, nusprendžiame užsukti apkabinti Auksės, nors prieš tai ir nepavyko susisiekti su jos mamyte. Gaila, bet staigmena nepavyksta Auksės nerandame namuose. Todėl palikę dovanas, pasukame ieškoti takelio pas Simoną.
Simonos namuose kaip ir kiekvienais metais Nykštukų laukia gurmaniška vakarienė. Per ilgus nesimatymo metus įspūdžių susikaupė tiek daug, kad visi kalba vienu metu. Vakaro pabaigoje gimsta nuostabi mintis aplankyti Kauno Rotušės aikštėje papuoštą eglutę. Išties išlipę iš savo rogių, patenkame į tikrą kalėdinę pasaką ir visi draugiškai sutinkame kalėdinį stebuklą gali sukurti tobulai įgyvendinta originali idėja.
Praėjo antroji kelionės diena ir Nykštukai skuba į Vilnių pasipildyti kalėdinių Stebuklėlių maišo. Rytoj Nykštukai ir vėl viešės Kaune, kuriame jų laukia dar daugiau vaikų šypsenų ir nuoširdžių apsikabinimų. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Sk. 20,2009 11:12 pm Rašyti temą: |
|
|
Trečioji diena (gruodžio 20 d.)
Pasipildę kalėdinių Stebuklėlių maišą ir grožėdamiesi vis didėjančiomis pusnimis, Nykštukai išrieda link Kauno. Pirmoji stotelė Elektrėnai. Trumpam stabtelime apkabinti Dominykos tėvelių ir uždegti žvakučių ant mažosios kapelio.
Dar valandžiukė ir slidžiu keliu pasiekiame didžiojo gamtininko Tauro namus. Čia Nykštukai išgirsta patį gražiausią jiems skirtą eilėraštį. Įteikdami Taurui kalėdinį Stebuklėlį fotoaparatą paprašome mus nudžiuginti zylutės nuotrauka. Berniukui paklausus, kokios rūšies turėtų būti zylutė, netenkame amo, nes niekada nebūtume pagalvoję, kad zylučių būna skirtingų.
Kelios minutės kelio ir Nykštukai praveria Mylimukės Jekaterinos namų duris. Mūsų laukia neįtikėtina staigmena mažasis Jekaterinos broliukas, pasirišęs prijuostę, kepa Nykštukams imbierinius sausainius. Jaukiai šnekučiuodamiesi, vartydami mažos Jekaterinos nuotraukų albumą, nepastebime, kaip prabėga valandėlė ir ateina laikas leistis į kelią.
Toliau Nykštukų rogių kelias veda link Vaivos broliukų namų. Pravėrę jų duris, mėgaujamės gardžia mėtų arbata ir ragaujame nuostabiai kvepiantį obuolių pyragą. Į šiltą pokalbį vis mėgina įsilieti vikruolė kalytė Juodčkė, papirkusi visus Nykštukus savo žavesiu ir energija. Atsisveikiname su Vaivos šeima palinkėdami jiems gerų švenčių.
Atskubame pas Tautvydą. Traukdami iš maišo kalėdinį Stebuklėlį, Nykštukai išgirsta susižavėjusio Tautvydo šūksnį. Berniukas nesiliauja kartoti Va čia tai geras, Aš tuo vis dar netikiu, o paklausus apie kitų metų troškimus, jis atsako: Man nieko daugiau nereikia, jūs jau išpildėte mano svajonę. Trumpą akimirką Tautvydas pasidalina puikiais praėjusios vasaros atostogų įspūdžiais. Lauke jau temsta Nykštukai turi skubėti, jiems reikia rasti kelią į dar dviejų Rugučiukių namučius.
Emiliją pamatome jau mojančią Nykštukams pro langą. Dalinamės šypsenomis ir skubame atrišti dovanų maišą. Mažoji Rugučiukė su sesute pateikia mums staigmeną pakviečia pažaisti mįslių minimo žaidimą. Nugali draugystė. Mergytės įteikia baltą angelą, į kurį sudėjo visą savo širdelių šilumą. Prisėdame paskanauti Emilijos gamintų užkandžių. Susitikimo pabaigoje Emilija supažindina su dar vienu draugu savo triušiuku Tomu.
Šios dienos paskutinė Nykštukų stotelė Liepos namai. Pravėrę duris, maloniai nustembame mus pasitinka žavi Nykštukė, pasipuošusi kalėdine suknele. Skubame išpakuoti dovaną vežimėlį lėlei, kad mažoji galėtų vežioti lėles, kaip mama vežioja jos sesutę Nidą. Kaip visuomet jauku ir šilta Liepos namuose ir nors labai nesinori atsisveikinti su mažosios Nykštukės šeima, tačiau tenka pasukti roges link Vilniaus. Prieš akis laukia slidus ir ilgas kelias.
Po išties ypatingų trijų pirmųjų kelionės dienų, vis dar jausdami nuoširdžias Mylimukų šypsenas ir padovanotas staigmenas, Nykštukai lenda į pusnį, kurioje nekantraudami lauks trečiadienio, kad vėl galėtų leistis į kelionę pas Rugučiukus. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Kv. 24,2009 12:03 am Rašyti temą: |
|
|
Ketvirtoji diena (gruodžio 23 d.)
Trečiadienio rytas Nykštukus pasitinka lietumi. Nepabūgę oro išdaigų, sušokame į roges ir pasukame link Marijampolės.
Rugilės namuose viešime pirmąjį kartą, todėl mergytė kiek įtariai žiūri į keturių Nykštukų būrį. Mažoji draugė paprašo Nykštukų nusiimti kepures, kad jie taptų panašesni į draugus, su kuriais žaidė Draugų saloje. Rugilei įsidrąsinus, padedame jos barbėms įsikurti naujajame name. Kol mergaitė sodina lėles prie barbių namo stalo, jos mama pasidalina įspūdžiais iš Kaune vykusio renginio Šiltas šeimos mėnuo ir parodo Rugilės piešinius, kurtus kartu su Sigute Ach.
Iš Marijampolės Nykštukų rogių kelias veda link Alytaus. Alytuje pirmiausia užsukame apkabinti Luknės tėvelių ir padėti gėlių ant mažosios kapelio.
Kelios minutės kelio iki Dainoros šeimos namų. Dainoros sesutės Erikos šmaikštaudami paprašome vietoj eilėraščio Nykštukams pagroti pianinu. Kambario erdvę pripildo nuostabios muzikos garsai pakerėti Nykštukai klausosi sulaikę kvapą. Už lango, pakeitusios lietaus lašelius, sukasi snaigės. Trumpam stabtelime širdimi apkabinti Dainoros.
Nykštukams truputį liūdna, kad prieš Kalėdas nepavyko aplankyti Vikutės. Tačiau į Alytų dar sugrįšime sausio mėnesį, kai Vika pasveiks.
O baigdami šios dienos kelionę, atsisveikiname iki šeštadienio ir linkime Jums ramaus Kūčių vakaro ir stebuklų išsipildymo šv. Kalėdų rytmetį. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Št. 26,2009 11:08 pm Rašyti temą: |
|
|
Penktoji diena (gruodžio 26 d.)
Išaušus antrajai šv. Kalėdų dienai, Nykštukai prabunda su pakilia nuotaika jų laukia ilgoji kelionė aplink Lietuvą, kai nakvynei rinksis vis kitą pusnį skirtinguose miestuose. Prisikrovę didžiąsias roges Kalėdinių Stebuklėlių, Nykštukai pasuka link Aukštaitijos.
Pirmasis šios dienos apsikabinimas Širvintose. Samanta laiške Nykštukams nebuvo atskleidusi savo Kalėdinės svajonės, o tik parašiusi, kad tikisi ir laukia staigmenos. Mūsų širdis užlieja malonus džiaugsmas, kai kartu su mergyte pastatę katinėlių namą, pajuntame staigmena pavyko. Išvykdami palinkime Samantai rūpestingai globoti savo mažuosius draugus ir pažadame atvykti kitais metais pasižiūrėti, ar dideli jie užaugo.
Stabtelime Ukmergėje. Ryčio broliukas Vakaris jau mojuoja Nykštukams pro langą. Vos įėjus pro duris, Vakaris nekantraudamas kyšteli nosį į Nykštukų maišą ir iš jo išsitraukia savo dovaną. Kol mažasis mokosi vairuoti naująją mašiną, skanaujame obuolių pyragą ir jaukiai šnekučiuojamės. Kaip ir pasitikdamas Nykštukus, Vakaris juos palydi žvelgdamas pro langą.
Į Ramygalą pas Viltę Nykštukai skuba nešini svajone, kurią mergytė jiems pašnibždėjo pernai prieš šv. Kalėdas. Džiaugiamės šiais metais galėdami padovanoti, kaip sakė Viltė, didžiąją jos svajonę - virtuvėlės komplektą. Ypatingai gera girdėti mažosios planus kasdien gaminti valgyti šeimos nariams ir rengti varžybas su mama, kurios patiekalai bus skanesni. Viltės namuose Nykštukų laukia dar viena staigmena čia sutinkame ir ištikimąją Rugučiukės draugę Eglę, kurios ypatinga draugyste su mažąja šeimininke žavimės jau kelerius metus.
Be galo pasiilgę, pasibeldžiame į Žilvino namus. Vos kelios minutės ir kartu mėginame dėlioti iš Nykštukų maišo ištrauktą berniuko taip lauktą Kalėdinį Stebuklėlį Lego degalinę. Kaip sakė pats Žilvinas, šios degalinės labai reikėjo prie praėjusių metų Nykštukų dovanos lenktynių trasos, kad bevažinėdamos mašinos, pritrūkusios degalų, galėtų pasipildyti jų atsargas. Netrukus suprantame, kad degalinės statymas nėra tokia lengva užduotis, kaip galėjo pasirodyti, ir į pagalbą pasikviečiame vyresnius Žilvino brolius.
Visuomet apima labai geras jausmas, pamačius šelmišką Naglio šypseną. Nykštukai, padėję Nagliui išpakuoti dovanas, mėgaujasi jo troškimų išsipildymo džiaugsmu. Netrukus Naglis mus visus nustebina iš didelio maišo, gulėjusio po nuostabiai papuošta eglute, ištraukia kalėdines dovanėles ir įteikia jas Nykštukams. Na, o atsisveikindamas Naglis apdovanoja Nykštukes nepaprastai žaviais ir neužmirštamais bučkiais į nosį.
Jau sutemus, Nykštukų rogės slysta link Povilo namų. Trumpai akimirkai sustojame aplankyti didžiojo Kovotojo ir, uždegę žvakutes ant jo kapelio, mintyse pabūname kartu su juo. Pasiekus Povilo namus, duris Nykštukams plačiai atveria jo broliukas Ignas. Išgirstame nuostabų Igno su mamyte sukurtą eilėraštį ir jau netrukus kartu džiaugiamės naujuoju berniuko lėktuvu. Ignas nedrąsiai parodo Nykštukams savo laimėjimus plaukimo srityje neseniai jis buvo pripažintas geriausiu šių metų Panevėžio plaukiku savo amžiaus kategorijoje.
Tokia buvo pirmoji ilgosios Nykštukų kelionės diena. Radę šiltą nakvynę Panevėžio pusnyje, Nykštukai bėga ilsėtis ir nekantriai laukti rytojaus, kuomet jų kelias drieksis per Biržus, Radviliškį ir Šiaulius. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Sk. 27,2009 11:57 pm Rašyti temą: |
|
|
Šeštoji diena (gruodžio 27 d.)
Saulė, kyštelėjusi spindulėlį iš už debesėlio, žadina Nykštukus ir ragina ruoštis kelionei. Skubame į patį šiauriausią savo kelionės tašką Biržus.
Pakeliui stabtelime širdimi apkabinti Rugilę, Pijų bei Linutę ir trumpoje maldoje paprašome didžiųjų Kapitonų globoti mus.
Linutės brolis Darius visada mus žavi savo žiniomis ir pomėgiais. Net nepajuntame, kaip berniukas, gavęs Žūklės enciklopediją, pradeda mums pasakoti apie tai, kokias žuvis galima pagauti upėje šalia jo namų, ir kitus dalykus, susijusius su žvejyba. Stebimės begaliniu Dariaus užsidegimu ir juokaujame, kad jo mamai reikėjo atvežti kulinarinę žuvies ruošimo receptų knygą. Nykštukai netenka amo, kai gauna dovanų nuostabius puodelius su jų pačių nuotraukomis.
Jau įeidami į Salvijaus namus žinome, kad kaip ir kasmet, gavęs taip mėgiamą Lego, berniukas akimirksniu panirs į konstravimo pasaulį. Šįkart Salvijaus rankose Lego policijos nuovada, papildžiusi jo gausią kolekciją. Mylimuko mama papasakoja, kaip Salvijus prieš šių metų Draugų salą susilaužė koją ir kartu pasidžiaugiame, kad ji pagaliau sveiksta. Išeidami iš Salvijaus namų palinkime jam siausti lauke atsargiau, kad kitų metų Draugų saloje galėtumėme lakstyti kartu.
Iš Biržų riedame į Radviliškį, kuriame gyvena mažoji Ugnė. Kad Ugnė kartu su broliuku ir sesute nekantriai laukia Nykštukų, išduoda apranga. Visi jie pasipuošę kas princese, kas meškinu. Šiuose namuose ypatingu kalėdiniu kostiumu pasipuošęs Nykštukus pasitinka net mažasis augintinis šuniukas. Ugnei Nykštukai įteikia jos lauktą Kalėdinį Stebuklėlį lėlę Baby Born. Tik išpakavus lėlytę, Ugnė nuskuba į savo kambarį ja rūpintis.
Sustojame aplankyti Tado šeimos. Čia Nykštukai randa daugiau vaikų, nei tikėjosi, ir džiaugiasi, kad jų rogėse yra pakankamai dovanėlių visiems. Susėdus prie šiltos arbatos puodelio, Tado mama atneša seną albumą apie Šiaulius. Iš lėto versdami jo puslapius, juokaudami stebimės, kaip šis miestas pasikeitė per kelis dešimtmečius.
Nykštukai labai skuba pas Urtę žinodami, kad šiandien ji išvyksta į Vilnių. Džiaugiamės matydami mažosios Rugučiukės šypseną gavus dovaną, kurią prieš porą mėnesių pati išsirinko su Vyriausiąja Nykštuke Pet Shop namą. Kartu su Urte naujajame name apgyvendiname visus jos gyvūnėlius. Užverdami Urtės namų duris, šmaikščiai juokaujame, kad ji Rugutės Namuose palauktų Nykštukų, grįžtančių iš Kalėdinės kelionės.
Šiandienos vakarą Nykštukai sutinka Tito šeimoje. Čia kaip ir visada netrūksta staigmenų. Vietoj eilėraščių išgirstame nuostabius kūrinius Tito, atliekamą lumzdeliu, ir Beatričės, sugrojamą kanklėmis. Nykštukai, vos spėję iš maišo ištraukti Kalėdinius Stebuklėlius malūnsparnį Titui ir Pet Shop klubą jo sesutei ir patys gauna dovanų nuostabius piešinius, rankų darbo žibintus, o vėliau ir nepaprastas Beatričės grojimo kanklėmis pamokas. Jau tradiciškai, Tito šeima, atsisveikindama su Nykštukais, įteikia dar vieną įspūdingą dovaną išėję į lauką, visi kartu stebime į dangų leidžiamus fejerverkus.
Kupini nepamirštamų įspūdžių, Nykštukai nakvynę randa nuostabioje Šiaulių pusnyje, kurioje pailsėję, rytoj leisis į kelią link Kelmės, Telšių ir Klaipėdos. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Pir. 28,2009 11:14 pm Rašyti temą: |
|
|
Septintoji diena (gruodžio 28 d.)
Septintąją kelionės dieną Nykšukai, grožėdamiesi kalvingomis Kelmės apylinkėmis, skuba aplankyti Agnės ir jos sesutės Viktorijos. Mergyčių akys spindi traukiant iš maišo jų trokštamą Kalėdinį Stebuklėlį gyvūnėlių klubą. Visi pasidžiaugiame, kad mažųjų Draugių augintiniai turės kur leisti laisvalaikį. Besišnekučiuojant mergytės pasidalina įsimintiniausiais praėjusios vasaros įspūdžiais.
Nykštukų kelias vingiuoja link Telšių. Džiūgaujame pagaliau susitikę su be galo seniai matytu Pauliumi. Kol ieškome galimybių išpildyti didžiausią Pauliaus troškimą namuose turėti internetą, žinodami, jo begalinį pomėgį konstruoti, padovanojame konstruktorių. Išdalinus dovanas, Nykštukų rankos nelieka tuščios Paulius su sesute įteikia jiems savo piešinių ir atvirukų.
Toliau Nykštukų rogės slysta link Rietavo, kur nekantraujame apkabinti Juliuko šeimą. Juliuko brolis Justas nustebina Nykštukus pasakojimu apie tai, jog kiekvieną dieną skaito Kalėdinės kelionės dienoraštį, o šiandien nuo pat ankstyvo ryto spėliojo, iš kurios pusės jie atvažiuos. Juliuko sesutė Ieva taip pat mus nustebina padovanodama ypatingos šilumos kupinas rankų darbo dėžutes. Valandžiukę pasišnekučiavę, visi kartu nuvažiuojame aplankyti Juliuko kapelio ir padėkoti mažajam Kovotojui, nutiesusiam draugystės kelią į jo šeimą.
Dar prieš atvykstant į Domanto namus, gauname mažojo Šelmiuko žinutę, kad jis labai mūsų laukia. Tuo įsitikiname vos įsukę į kiemą žvelgdamas pro langą, Domantas jau mojuoja Nykštukams. Kaip visada, žavimės Domanto sugebėjimu skaityti ir rašyti ir draugiškai juokaujame, kad kitais metais, nuėjus į pirmąją klasę, jis ten neturės ką veikti. Nykštukai, padovanoję Domantui jo mėgiamą Lego, sužino, kad norėdamas išsaugoti visas detales, berniukas su mama jį gali konstruoti tik tada, kai miega jo mažasis broliukas. Tik atsisveikinus su Domantu, Vyriausioji Nykštukė gauna šiltą žinutę: Aš norėjau tave apkabinti, bet biškiuką buvo nedrąsu ir skuba nuraminti mažąjį Draugą, kad būtinai jį apkabins kito susitikimo metu.
Šiemet Nykštukai jau nesunkiai randa kelią į Livijos namus. Livijos mamytė prasitaria, kaip nekantraudama Mylimukė laukė Nykštukų. Vos kelios akimirkos ir Livija jau laiko rankose trokštamą Kalėdinį Stebuklėlį. Sužinome, kad per šias šv. Kalėdas išsipildė dar vienas jos troškimas po eglute ji rado Barbę muškietininkę. Nykštukai džiaugdamiesi ragauja be galo gardų Livijos keptą pyragą ir susidomėję klausosi pasakojimu, kaip mergytei sekasi.
Paskambinusius į dar vienų namų duris, Nykštukus įleidžia mažasis Reinoldas. Dovanų maiše berniukas pats susiranda sau skirtą dovaną ir, kai su šventėmis pasveikiname likusius šeimos narius, atneša po dovanėlę ir Nykštukams. Šioje šeimoje dėmesį prikausto ir jauniausias šeimos gyventojas katinėlis Panda šį rudenį išsipildžiusi Reinoldo svajonė. Laikas berniuko šeimoje prabėga akimirksniu, o išlydėdama Nykštukus, Reinoldo sesutė Simonija padovanoja visiems po savo suvertą apyrankę.
Jau netrukus Nykštukai randa pusnį, kurioje praleis šią naktį. Na, o rytoj keliaus ieškoti kelių ir takelių pas kitus Klaipėdoje, Šilutuje ir Tauragėje gyvenančius vaikus. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Antr. 29,2009 11:53 pm Rašyti temą: |
|
|
Aštuntoji diena (gruodžio 29 d.)
Prabudę pajūrio pusnyje, Nykštukai gėrisi baltomis snaigėmis, nuklojusiomis jiems taką.
Kelios minutės kelio ir beldžiamės į Viliaus namų duris. Nykštukus pirmoji pasitinka anglų buldogė Kesė. Viliaus mama, norėdama, kad pasijustume esantys pajūryje, vaišina žuvimi. Su Viliumi kalbamės įvairiausiomis temomis kaip sekasi mokykloje, sužinome, kad dydisis Kovotojas domisi geografija ir džiaugiasi per šventes gautomis knygomis, kuriomis susidomi ir Nykštukai. Atsisveikindami gauname dovanų gardžiai kvepiančią žuvį.
Į kitą Klaipėdos miesto pusę Nykštukai skuba pas Martyną. Kadangi berniuką matome pirmą kartą, laikas bėga be galo greitai norėdami artimiau su juo susipažinti, klausinėjame, kaip sekasi mokslai, kokie dalykai mokykloje įdomiausi. Kad įamžintume užsimezgusios draugystės akimirkas, prieš išriedėdami į kelią, sustojame prie eglutės bendrai nuotraukai.
Pravėrus mažojo Davido namų duris, Nykštukus pakeri berniuko raiški kalba, šelmiškas juokas ir energija. Davidas ne tik išbando naująjį dviratuką, bet ir pakviečia šokiui Nykštukę Editą. Šiuose namuose nuoširdžiai šypsomės matydami vaikišką Davido tikėjimą, kad jį aplankė tikri Nykštukai. Berniuko ištarti žodžiai, kaip jis laukė Nykštukų ir kaip jis juos myli, maloniai sušildo mūsų širdis. Atsisveikindamas Davidas padovanoja Nykštukams po patį šilčiausią ir nuoširdžiausią apkabinimą.
Grožėdamiesi lyg iš pasakos apsnigtu miško keliuku, čiuožiame link Justės. Negalime atsistebėti, kaip paaugo mažoji Draugė ir kaip drąsiai ji šnekučiuojasi su Nykštukais. Savo rankose laikydama trokštamą Barbės kompiuterį, plačiai šypsodamasi pasako: Va tokio, va tokio ir norėjau. Išlydėdama Nykštukus Justė su mama sumąsto Nykštukei Editai pramogą nukelia ją į vaikystę pavėžindamos po kiemą rogutėmis. Riedėdami link Tauragės, Nykštukai vis dar šypsosi ir skanauja Justės įdėtus grybukus.
Kornelijos namus randame jau sutemus. Išbėgusi į lauką pasitikti Nykštukų, Kornelijos mama prasitaria, kad sesutės visą dieną neranda ramybės ir laukia, kol atvyksime jų aplankyti. Netrukus Kornelijai įteikiame ir jos Kalėdinį Stebuklėlį žaidimą Monopolis. Labai nustembame, kai Kornelijos sesė padovanoja Nykštukėms po pačios padarytą sagę, o tėtis pasirūpina, kad nesušaltų Nykštukai ir pradžiugina juos tikromis karinėmis pirštinėmis, pritaikomomis įvairiose situacijose.
Šį vakarą Nykštukai rado minkštą pusnį Tauragėje. Rytoj jų laukia paskutinė Kalėdinės kelionės diena, kurios metu, vis labiau artėdami link Vilniaus, jie dar būtinai užsuks į Vertimų kaimą, Kėdainius, Labūnavą ir Batėgalą. |
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 12 Tr. 30,2009 10:33 pm Rašyti temą: |
|
|
Devintoji diena (gruodžio 30 d.)
Nykštukai džiaugiasi paspaudusiu šaltuku ir, susikrovę pilnus maišus dovanų, sušoka į savo apšerkšnijusias roges.
Šėliodami čiuožiame link miškais apsupto Vertimų kaimo. Gera ir vėl sveikintis su seniai matytu Ignu. Iš berniuko mamos išgirdę, kaip jis noriai treniruojasi namuose, Nykštukai irgi entuziastingai išbando jo dviratį treniruoklį. Susėdę puodeliui arbatos, pasikalbame apie neišsenkantį berniuko optimizmą, stiprią valią ir ryžtą.
Kelios valandos kelio ir pasiekiame Kėdainius, kuriuose mūsų jau laukia Ligita. Kartu pasidžiaugiame, kad per Kūčias jai sukako aštuoniolika. Skanaudami Ligitos keptus gardumynus, prisimename, kokia ji buvo, kai susipažinome, ir stebimės, kaip greitai bėga laikas. Pokalbio metu sužinoję, kad Ligita ketina studijuoti Vilniuje, šmaikščiai juokaujame, kad ją prižiūrėsime.
Atvykusių į Aurelijaus namus, Nykštukų laukia gardūs pietūs. Pietaudami klausinėjame berniuko, kaip jam sekasi naujoje mokykloje. Sužinome, kad už stropų šio pusmečio paskaitų lankomumą, Aurelijus buvo paskatintas padidinta stipendija. Išlydėdama Nykštukus, Aurelijaus mama pasirūpina, kad Naujųjų metų naktį jiems nepritrūktų kaimiškų gėrybių.
Už laukų gražiai besileidžiant saulei, skubame pas Joaną. Ši šeima yra paskutinioji, kurios namų duris praveriame ilgosios kelionės metu. Joana pasakoja, kaip smagiai šią vasarą leido laiką katalikiškoje šeimų stovykloje Berčiūnuose. Mergaitė pasidžiaugia, kad net du kartus atostogavo prie jūros. Nepastebime, kaip greitai besišnekučiuojant praeina valandžiukė ir mums metas į kelionę.
Vakare Nykštukai pasiekia Vilniaus pusnį, iš kurios išvyko prieš penkias dienas. Pabuvę šioje pusnyje vos porą dienų, dar būtinai aplankysime dvi mergytes, kurių nepavyko apkabinti iki Naujųjų metų Vikutę ir Kateriną.
O šiandien atsisveikindami Nykštukai siunčia visiems Tito šeimos padovanotą įspūdingą fejerverką ir linki, kad ateinantys metai būtų kupini begalinės meilės, kantrybės ir pasiaukojimo vienas kitam.
|
|
Atgal į viršų |
|
|
Rugutės Nykštukai
Prisijungė: 2009 12 15 Pranešimai: 11
|
Parašytas: 01 Pir. 04,2010 10:55 pm Rašyti temą: |
|
|
Dešimtoji diena (sausio 4 d.)
Praėjus gražiausioms metų šventėms, Nykštukai dar trumpam kyšteli kepures iš sniego pusnies ir, prisikrovę roges, važiuoja aplankyti dviejų Mylimukių Katerinos ir Vikutės.
Į Katerinos namų duris beldžiamės ankstyvą rytą, skubame padovanoti džiaugsmo akimirką prieš mergaitei išvykstant į ligoninę. Jau senokai Nykštukai žavisi Katerinos imlumu ir žino jos norą išmokti raideles, todėl iš maišo ištraukia Kalėdinį Stebuklėlį vaikišką kompiuterį. Išvykdama į ligoninę, Katerina ne tik susideda visas dovanas, bet ir pasako, kad norėtų su savimi pasiimti ir Nykštukus. Apgailestaujame, kad su ja vykti negalime, nes šiandien dar turime aplankyti vieną mergytę. Įsisodinę į Nykštukų roges, pavėžiname Kateriną su mama iki ligoninės, o atsisveikindami palinkime kuo greičiau sugrįžti į namus.
Linksmai kartodami S. Neries eilėraščio Senelės pasaka žodžius Apšerkšniję mūsų žiemos, balta balta, kur dairais... ir besigrožėdami apsnigtais miškais, Nykštukai skuba į Alytų, kur jų laukia žavioji Vikutė. Mažoji Šelmiukė kartu su sesute surengia pasirodymą mergytės deklamuoja eilėraščius ir dainuoja daineles. Nykštukai džiaugiasi matydami nuoširdų Vikutės džiaugsmą išsipildžius svajonei pagaliau ji turi vaikišką virtuvėlę ir rūpestingai vaišina mus savo paruoštais patiekalais. Atsisveikindama, Vikutė palinki: Būkite sveiki ir nesirkite, saugiai važiuokite ir nepaslyskite, o Nykštukai pažada pasistengti, kad jos palinkėjimai išsipildytų.
Tokia buvo dešimtoji, paskutinė, Nykštukų kelionės diena. Kupini įspūdžių ir besidžiaugdami, kad pavyko aplankyti visus Mylimukus, Nykštukai dar kartą dėkoja vaikams, į laiškus sudėjusiems savo kalėdinius troškimus, ir mojuodami visiems eina ieškoti pusnies, kurioje ilsėsis iki kitos žiemos. O kitais metais, tikime, vėl apsnigtais takeliais surasime vieni kitus ir, be galo pasiilgę, stipriai stipriai apsikabinsime.
|
|
Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|