Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[ruta_]

As esu viena is tu mamu,kuri turiu suneli angeliuka,kitaip sakant.turiu tik grazius praeities prisiminimus ,kaip buvom visa seima keturiese,o likome tik tryse ...Jau praejo du metai,kaip praradau brangiausia savo turteli Karoliuka.bet kurio nepamirsiu iki pat savo gyvenimo pabaigos,nes be galo ji mylejau,myliu ir mylesiu.Brangus teveliai,as 2001-2002 metais gyvenau onkochematologiniame skyriuje,ir labai puikiai zinau visa "virtuve",skaitau as si puslapi,ir sirdis verkia is skausmo nuo baisiu prisiminimu,nors kita vertus, buvo ir dziugiu akimirku,kaip ne karta Karolynas buvo isplestas is mirties nagu,(spedavom laiku nuvesti i reanimacini )kaip gaudavom gerus tyrimu rezultatus,kaip po savaites nevalgymo paprasydavo vistienos... Mano brangieji,po savo seimos tragedijos as visiems zmonems linkiu tik sveikatos,tai pats didziausias turtas,kurio nenusipirksi uz jokius pinigus.Is saugokite vienas kita,mylekite savo artimus,tai pacios didziausios gyvenime vertybes.Su pagarba,Ruta is Alytaus,angeliuko Karoliuko mama.

[Edita]

Priimkite mano užuojautą. Kiekvieną kartą skaitant Jūsų žinutes, pilnas meilės, nevilties, beprasmybės, skausmo, skruostais ima ristis ašaros. Kiek yra mūsų netekusių šia liga sirgusių vaikų? Kiek yra tyliai kenčiančių ir kas rytą užduodančių sau tą patį vienintelį klausimą: Kodėl?

Dėkoju, kad pasidalinote jausmais, mintimis, prisiminimais. Tikiu, kad ir toliau būsite kartu. Jei panorėsite sūnelį matyti šalia kitų angeliukų atsiųskite nuotraukas, eilėraštuką ar aprašymą... Mes lauksime...

Su meile,
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[lena_]

esu angeliiuko Jurgiuko mama,Siandiena jau keturi metai kai nustojo plakti Jo sirdele.Labai trumpai sirgome, tik trys menesius... Labai baisiai greitai viskas baigiasi.Visas gyvenimas apsiverte.nespejome ismokti gyventi su vaikelio lyga, nespejome susitaikyti, kai jau reikejo ismokti gyventi be Jo......labai sunku. Gyvename toliau ,auginame vaikucius ( po Jurgelio mirties susilaukeme suneli ir dukryte), vaikuciai zyno, kad turi broliuka, kad Jis mus mato, yra kaz kur salia.Mes, mamos maciusios vaiko skausma, praradusios vaikeli , gal kitaip matome pasauli.Dabar atrodo niekas gyvenyme nenusipelno vaikisku asaru, yra taip neteisinga kada lyga atima is taves pati brangiausia zmoguti, tampi toks bejeges, mazas...Ruta is Alytaus, labai gerai lus prisimenu, mes gydemes kai jus paleido namo po gydymo.Susitikome koryduryje, as verkiau prie palatos, kad Jurgutis nemetytu, o jus, tokie laimingi vaziavote pasveike namo.Jus sustojote nuraminti, iteiket tiek vilties papasokoje kokias kancias praejote, bet issikapstete, man pasigare taip gieda, kad esu tokia silpna, po menesio Jurgeli praradome, paskui is laikrasciu suzinojau, kad Karoliuko nebera. Skaudu, bet tik po to ismokome branginti kiekviena dienele.kaip gerai, kol viskas gerai...

[Rasa.]

Kajp gajla mazuju...
negaliu...
Asaros prisipilde asaru kaj perskaiciau visa tai..
jie juk tokie mazuciai...
Angeliukai..nieko nekalti angeliukai....
jie taip pat norejo nori ir nores gyventi..
Kodel jie negali patirti gyvenimo dziaugsmu....

[Viktorija]

Musu seimai taip pat teko kenteti nuo sios piktos ligos,pries tris metus nuo rabdiosarkomos(gal neteisingai parasiau) mire mano sesute 15m.
Viena diena jai pradejo skaudeti sona,labai smarkei.Mama nuveze ja i ligonine,Sigute pagulde i ligonine,padare tyrimus,viskas puiku,sako tau niezai nors ji nebuvo isberta,pagulejo kelias dienas ir jau leidosi laiptais isleisti atejusios aplankyti drauges ir ant ju susmuko,greitai buvo isvesta i klaipedos ligonine nes mes gyvename Silutei.dingo visos rentgeno nuotraukos sake kad jas atidave musu teveliui,kurio nebuvo Lietuvoje.is klaipedos isiunte i kauna,ten mes pragyvenom beveik 2 metus,suzinojom kad ant stuburo yra 8mm auglys,Sigute buvo labai guvi,daktarai dave tik 2 procentus kad ji vel gales vaikscioti,bet ji atsistojo ir ejo bet po keliu masazo sensu,du kartus nuslinko stori auksiniai plaukai,tas jai buvo skaudziausiai,kai gryzdavo namo is kauno pasakodavo kiek tenai daug vaiku jAI LINKSMA,bet kaskart sugryzus daug ju neberasdavo ir klausdavo mamos kodel jie numirsta mama neturedavo zodziu,mama niekada neverke prie jos visalaik iseidavo i kolidoriu.Labai tikejom kad pasveiks,dare 3 operacijas ,daug chemijos,metafzes isplito po visa kuneli,kas is to turejom pakankamai pinigu vaistams kie daktarams sukisom ir visi kad ir zinojo kad taip bus vistiek eme, nuo 2003 vasario ji buvo namie,nieko nevalge,visalaik sakydavo kad veliau,kanors usiprasydavo o kai padarydavom jau ji nebenoredavo,viena karta parvezem is mcdonldo kokteili pieniska ,tai sake kad nenori o po savites uzsinorejo ir jai atrode kad tai buvo vakar.kad ir silpo kiekviena diena ji tikejo kad gyvens sakydavo kad sutvarkytume jos drabuzius kad ji turetu ka apsirenkti kai eis i lauka rytoi,pradejo daug keiktis,o veliau isvis nustojo kalbeti,labai gilei kviepavo.Vienadiena is visu jegu pasake kad nori alaus,tai greit nubegom i parduotuve jo nupirkti isgre visa buteliuka,ir uzmigo,miegojo ramiai visa nakti nebuvo nei karto atsikelus ir ryte 9 val atejo mama pas mane su broliu i kambary liepe eiti atsisveikinti su sesute,brolis paeme ja ant ranku o as isejau lauk negalejau ziureti,tik veliau pasake kad giliai ikvepe ir nebeiskvepe.tai buvo grazus birzelio rytas


atsiprasau uz gramatines klaidas,labai norejau kam nors isipasakoti nors as ir ne jos mama bet sesuo mes buvom trys vaikai augom kartu,
labai jos pasiilgstu,

daznai ce bunu ir mamai paskaitineju apie jumis ir kaip jums sekasi laikykites viltis MIRSTA paskutine

[Inga.]

Viktorija, ir Jūs laikykites. Šilti ir kupini ilgesio prisiminimai apie seserį. Kokie pažįstami jausmai ir viltys, ir skausmas...
Ir mes dar laikomės, džiaugiamės kiekviena mums likusia dienele, valanda, minute...

[Diana.]

Ir dziaukites,Ingute.Stiprybes Jums.Zinau,tai tik zodziai,kuriuos ir man kazkas kazkada sake,bet,jei ju nebutu,jei skausmas butu tik manyje,turbut buciau paluzusi...Kaip daznai uzeidavau cia ir noredavosi sakyti-dziaukites,myluokite,kalbekite su savo vaikeliais,kad ir kaip sunku,kad ir nebera jegu...

[rita.]

sirdis plysta...
Mamytes, jokie paguodos zodziai nepades, bet vis delto - laikykites, visi jus palaiko. Daugiau nezinau ka parasyti... Tikrai nezinau.

I rugute.lt uzeinu pasiskaityti, kai bunu pikta, kai bunu liudna. Atrodo, kad gaunu nauja kvepavima, atrandu visai kita gyvenimo prasme.
Ir zodzius:
"Na stai, ir vel puse nakties nemiegojau. Kas tam vaikui darosi - mazai miega, mazai valgo, ramybes neduoda. Man jau nusibodo sedet namie - noriu lekti begti kaip anksciau..."
Keicia sie:
"Kaip gera, kad tave turiu. Kaip gera nemiegoti su tavim ir padeti iskesti ta dantuku dygimo skausma. Kaip gera matyti, kaip tu susipazysti su siuo pasauliu. Jame yra daug gerio!"

Laikas nuo laiko man reikia situ sielos "vaistu".
Aciu, mielosios, kad esate STIPRIOS!!!

[jurgelis]

Su Šv. Kalėdomis visi mažieji angeliukai...

[jurgelis]

Jau metai , kaip mus paliko Karolytė - Rolanda . Mes tavęs nepamiršome ...

[julija]

Visiems mūsų angeliukams...

[jurgelis]

Mes jus visada prisiminsime...

[jurgelis]

Su Šv . Kalėdomis Angeliukai

[jurgelis]

Su Šv. Velykomis

[jurgelis]

VISIEMS IŠĖJUSIEMS ANGELIUKAMS .....