Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[mama Rita]

Peržvelgiau ką teatrai siūlo GRUODŽIO 7d.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Gedimino pr. 4,
16:00 KONTRABOSAS
18:00 HAMLETAS

Jaunimo teatre vis dar nematyti gruodžio repertuaro.

“DOMINO” teatras
"Bus sunku..."
15:00 ir 19:00
Trukmė: 2:10

Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras:
18:30 val.
FREKEN JULIJA
Trukmė: 1 val. 20 min.

Ir truputi nerimtai:
“KEISTUOLIŲ” teatre
12:00 val. KALĖDŲ PREMJERA! Laimingasis Hansas
tai muzikinis spektaklis su pasilinksminimais pagal Brolių Grimų pasakas
Režisierius - Andrius Kaniava. Po spektaklio linksmybės su Kalėdų Seneliu. ( čia tuo atveju, jei norim pasiaust kaip vaikai )

Gal kuri dar ką nors radot? Ką siūlot rinktis?

[Vaivušiuko mama]

Dar kartelį rašau.O gal lukterkim truputį, gal "Jaunimo" teatras pasipildys, be to, labai vykę koncertai būna Kongresų rūmuose, šiuo metu irgi neužpildyta gruodžio 07 d.
Manau, kad dar galim lukterti savaitėlę.
O iš paskelbtų labiausiai tiktų DOMINO, tiesiog kažkas lengvo, o ir renginys vyks dieną...

[Lauriukas]

Man kaip ir nesvarbu koks spektaklis tiks bet kas ką išrinksite. Dar tolokai tas gruodis, tai ir dėl nakvynės nieko nežinau, bent šeštadieniui, pasistengsiu būti
Dėl naujokių idėja gera

[Daina T]

Labukas visoms.Labai,labai pasiilgau visų,todėl kaip bebuvę gruody prisijungsiu.Dėl programos nesvarbu,tiks viskas.

[rima]

Labas , man irgi viskas tiks.

[Edita]

[mama Rita]

[Lauriukas]

Nerealus Ritos pasakojimas, vos neapsiverkiau.

Man teko ateiti jau į susiformavusią grupelę, pirmą kart buvo nedrasu, tačiau neįsivaizdavau kur dar galėčiau sulaukti pagalbos. Ligos metu rašiau į Rugutės forumą ir palaikymo sulaukiau ten. Pirmą kart nejaukumas buvo ir tame, kad atėjau pas moteris, kurios šypsojosi, jas visas mačiau pirmą kart, o pas mane buvo juodas gedulas, praėjęs gal mėnuo po laidotuvių. Šypsenos išnyko, kai ėmiau pasakoti savo istoriją, išsiverkėme visos. Ir po to kiekvienai naujai įsijungusiai būdavo ašarų "etapas".
Dabar jau seniai neverkėm. Kaip ir Rita jau galiu paskyti "ačiū Viešpatie už išbandymus", bet dar neesu tikra, kad jei galėčiau savo gyvenimą pakartoti, pakartočiau ir šį išbandymą.
Nuostabiausias akimirkas "Rugutėje" patyriau grupiniuose užsiėmimuose su psichoterapiaute Marija. Labai padėjo atrasti naują, dvasinį gyvenimą, suvokti savo vertybes, suvokti ko aš noriu ir kas svarbu gyvenime, kaip vėl tapti laiminga. Dabar labiausiai šia patirtimi norėčiau pasidalinti su kitomis kenčiančiomis mamomis.
Ir ne tiesa, ką pasakė mamos pirmo susitikimo metu "kad skausmas nepraeina" - JIS PRAEINA! Tik reikia stengtis ir priimti pagalbą.

[Vaivušiuko mama]

Atrodo, kad jau viskas teisingai ir konkrečiai pasakyta Ritos ir Lauros pasakojimais, tikrai jaučiausi panašiai: ir ta pirmo karto nedrąsa buvo, ir tas lyg ir "nepatogumas" kitus apkrauti savo problemomis, ašaromis, ką jausdavau bendraudama su žmonėmis, to nepatyrusiais.
Apskritai, aplinkiniai, matyt, tiesiog vengdavo mane kalbinti "tuo klausimu", aš pati 4 metus jį "apeidavau", nenorėjau verkti, skųstis, supratau, kad tiesiog pastatai pašnekovą į nepatogią padėtį: vienas puola tave guosti, glostyti, kitas verkia kartu su tavim, bet kažkaip ne tas.
Prisimenu, kaip Siga "pralaužė ledus" ir tapo viskas aišku- suvažiavom visos išsilieti, išsikriokti, išsirėkti, išsipasakoti, pasiguosti, jaučiausi sava tarp savų.Taip ir buvo, pirmus kartus tikrai raudojom balsu be jokios gėdos, lyg koks pūlinys būtų pratrūkęs...
O po to atėjo palengvėjimas, nes supratau, kad mes visos uždavinėjom sau tuos pačius klausimus (kodėl man?), jautėmės kaltos, abejojom (ką tokio blogo gyvenime padariau?Turbūt, ne viską iki galo padariau, kad išgelbėti savo brangiausią vaiką?) ir t.t.
Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad ir aš pasikeičiau kartu su visomis grupelės mamomis: aš galiu apie tai kalbėti, aš leidžiu sau juoktis, džiaugtis, atsisakyti juodos spalvos.
Iš naujo radau Dievą, Bažnyčią, Ramybę, Pažinimo Norą, Likimo Drauges ir kt.šviesius dalykus.Už ką esu dėkinga grupei su Marija ir Editai.
Galiu padėkoti savo Patirčiai ir Kančiai, kurios mane atvedė į šį gyvenimo etapą, suteikė Stiprybės džiaugtis savo artimaisiais, draugais, dažniau pamatyti saulę ar nuostabų gamtovaizdį, vertinti nuoširdumą ir draugystę

[Siga]

Niekaip negaliu pradėt rašyt- tiesiog noriu padaryti „copy“ ankstesniams pasisakymams.

Kažkada net suabejojau , kad jau penkeri metai, kaip mes susitikinėjam... Nors man taip paprasta , tai suskaičiuoti... Lygiai tiek pat , kiek mes neturim Povilo...

Dar ilgai norėjosi kartoti :“netiesa, nesąmonė, negali būti“...
Dar ilgai gyvenai praeitimi ir sunkiai dėliojau mintis į ateitį...
Dar ilgai gyvenau su juodžiausiu gedulu širdy ir šimtu retoriniu klausimų „kodėl? Kodėl man?..“
Dar ilgai gyvenau- taikiausi prie gyvenimo, kuris bėgo įprastai- dovanodamas džiaugsmus ir rūpesčius, kasdienybes ir šventes.
Gyvenau , bet niekam neatvėriau savo skausmo .Turiu daug puikių artimų žmonių, bet.. Nenorėjau nei užuojautos, nei gailesčio... O skausmas augo, laikas tikrai negydė... Todėl pirmą kart važiuodama į susitikimą, žinojau , ko ieškau... Nesiruošiau „ledų laužt“ , bet labai tikėjau. (Tiesa, tas pirmas atvažiavimas buvo kažkoks nesėkmingas – važiavau viena, autobusas vėlavo...).
Bet susitikimas- jis pateisino mano viltis. Tikrai įvyko lūžis..
Sutikau Mamas- tokias pat , kaip aš- su skausmu, neviltim ir pykčiu, ieškančias kelio pirmyn ... Sutikau Mamas, kurios tapo ir mano draugėmis. Taip, tai sakau iš širdies, nes tai, kad mus jungia –be galo brangu ir patikima. Prisipažinsiu, nespėju aš su jumis nei visur dalyvaut, nei taip tobulėt... Bet kiekvienas susitikimas man tiek daug duoda- ir „batareikos pasikrauna“, ir sielon harmonija grįžta..Todėl ir laukiu kiekvieno- nesvarbu su Kipručiu teks važiuot ar vienai, Namučiuose ar namuose bus...
Ačiū , mamulės, kad esat...
Ačiū Editai- už idėją, Namučius, visokeriopą globą...
Ačiū Marijai- jos atėjimas į mūsų grupę tikrai Likimo dovana. (ups- cv neišsiunčiau, paveikslų nepradėjau tapyt)..
Ačiū Agnei... už Mariją.
Gal perskaitys mūsų mintis mamos, kurių širdis kausto beribė gėla , išlydėjus savo Angelą..
Prisijunkit... Mes čia rašom linksmai ir pakiliai- o iš tiesų ir paverkiam, ir pasiguodžiam , ir apsikabinam, ir paatviraujam, ir pajuokaujam, ir vėl paverkiam ... Juk mes- Angeliukų mamos. Visam laikui...

[Sagne]

Kaip jūs visos taikliai rašot, nebežinau ką pridurt... Tiesa pasakius, aš nelabai prisimenu jau tą pirmąjį kartą... berods tada visos pasakojom savo istorijas, verkėm ir tapėm... tada buvo mūsų su Edita ieškojimas pagalbos iš šalies, kas galėtų moderuoti susitikimus... buvo keletas bandymų... ir Marija. Džiaugiuosi, kad jums tiko tai ką siūlė ji, nes tai išties stipru...

Man mūsų susitikimai labai padėjo... nes jaučiau, kad man reikia apie tai išsikalbėt, bet ne su bet kuo... o su tomis mamomis, kurios supranta tą širdgėlą, jaučia tą patį apmaudą ir pyktį, pasislėpusį už klausimo "kodėl?"

Ačiū jums visoms kartu ir kiekvienai atskirai, juk pasidalintas skausmas per pus lengvesnis...

[mama Rita]

Mergaitės,
planuojam naują susitikimą naujuose metuose

Marijai laisvi vasario šeštadieniai: vasario 1 ir vasario 15.
Kuris labiau tinka?

Ir kurioje vietoj norėtumėt?

[Vaivušiuko mama]

Laba,

labiau tinka vasario 15 diena Norėtųsi matytis su visomis jau esamomis narėmis, galbūt, ir naujokėmis ir šiemet, nes bendravimas, pasidalinimas, išsikalbėjimas iš tiesų gydo IKI

[VAIDA]

O, kaip aš Jums mielosios, pavydžių tų susiėjimų ir pasikalbėjimų iš širdies. Kad tas Vilnius būtų arčiau...

[Diana]

Sveikos mergaitės,
labai gaila,tačiau man šįkart nepavyks su jumis pasimatyti tokios aplinkybės susiklostė,kad kurį laiką reikia riboti visus malonumus
Vaida o jums traukiniu Klaipėda-Vilnius netinka vykti? Aš dažnai važiuodavau,traukiniu pigiau nei autobusu ir man kelionė būtų smagesnė,jei jungtumėtės kartu