Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[rituks]

Ačiū užjautusiems... begalo yra sunku kai lieki visiškai viena, nėra
dabar dėl ko gyvent... gyvenimas žiaurus Noriu būti su ja, nes jai labai manes reikia, mes buvome neišskiriamos...
Taip visi tikėjom jos stiprumu...
Nežinau ką nusprendė tą paskutinį penktadienį konsiliumas, kai šeštadienio naktį ji mus paliko, bet įtariu, kad gydytojai nuleido rankas, ko labiausiai bijojau...
dar tikėjausi, kad gal kažką naujo skirs ar keis antibiotikus, o
supratau, kad kaip tik daug ką nuėmė iš vaistų... juk intubuota galėjo
būti nors ir mėnesių mėnesius aš būčiau jos laukus... matyt, per sunkus
ligonis, nuolatinė priežiūra jai buvo reikalinga, brangūs
vaistai...suprantu, kad plaučiuose bėda, bet kaip žiauru yra, kad nuo
vėžio pasveiksti, kraujas idealus, prigiję kaulų čiulpai, o tenka mirt
del plaučių... Ji buvo sąmoninga dar per pietus (apie 50saturacija) ji
taip norėjo kažką pasakyt, skaudu, kai per vamzdelį negali kalbėt,
sunkios jos kančios, ji tiek kentėjo, taip norėjo gyventi... kankynė
buvo
Paskui supratau, kad daug kas buvo neaišku tą dieną, keista tai buvo kad būtent visus vaikus suguldė šalia jos ir pastatė širmą, nors dvi
palatos laisvos buvo po tris lovas ten gi, paruošė ten vietą kad kai
mirė pervežė į kitą palatą kur toliau yra... Kai vakare buvom tai
prislopinta, užmigdyta vaistais buvo, matėm kad saturacija jau iki 20
ir duso... bet dar nenorėjau tikėt kad taip įvyks ir reanimac. gydytoja labai abejingai elgėsi...nebesistengė nei prieit, ziurėt... iki 19 pabuvom ir laikas išeiti buvo dar vyrui kėdę atnešė seselė pasėdėjom iki 19,30 tada jau liepė eit ir išeinant seselė dar pasakė tai paskambinkit po valandos, tarytum, kad jos jau nebus... paskambinau apie 22 tai pasakė pulsas 80 spaudimas 70/30 saturacija 8, galėjo nors pasakyt kad atvažiuokit kad gęsta...aš pasimetus buvau nežinojau ką daryt važiuot ar laukt... ir keista buvo kad pranešė kad Gabija mirė 22,50 o užrašyta 23,10, dar kai atvažiavom šilta lyg atrodė... Aš cia tik išsakiau, tai ką mačiau, kaip aš supratau, tai mano nuomonė man reikėjo išsipasakot, jau nieko nepakeisi ir nieko nekaltinu...
Labiausiai tai ačiū vedėjai Stankevičienei ji mūsų gydytoja nuo pat
pradžių ir buvo, labai Gabija norėjo kad ji būtų po transplantacijos
labai aiškiai viską išaiškina, šiltas žmogus, labai pergyveno dėl
Gabijos...ir, ačiū Rascon už išrastus vaistus, jos skiriamą gydymą,
kuris, deja...

[mama Rita]

[gloriagnius]

Kiek daug klausimu,kiek abejoniu. Pasaulis ne tobulas. Bet dabar jau be prasmiska save kankinti tais klausimais Tu pati nuostabiausia mama Tu tiesiog- uola. Toki skausma praeiti-ne kiekvinam.Viska padarei teisingai. Atidavei visa save iki laso. Taciau ne viskas musu rankose. Buvau sutikusi tokiu mamu. Mamu,kurios net sake nebegyvens po netekties. Aciu dievui jos liko gyventi. Juk viena viltis,kad kada nors susitiksite. Jos gere vaistus. To nereikia bijoti. Kaip jos sake,tai tik jie jas prikele.Sunku guosti, labai sunku.Ka gali pasakyti tokiu atveju, viskas beprasmiska. Taciau visviena noriu tai daryti. Manau ,kad Gabyte globos savo mylimus tevelius is dangaus . Kai mire vienas berniukas,buves Glorios draugas.(iki siol jo nuotrauka musu miegamajame)As vis jo prasydavau,kad jis man prisisapnuotu. Jis taip ir nepaklause manes,iki tol kol neatejo Glorios gimtadienis. Pries ji ,Viktoriukas aplanke mane ir paprase,kad as pakviesciau jo seima, tai yra jo 4-turis broliukus ir sesutes,i svente.Nuo to laiko -sventai tikiu,kad tie angeliukai globoja savo seimas. Laikykites brangieji .Apkabinu.