Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Kęstutis]

Per daugelį tūkstantmečių žolininkai klaidų bei bandymų metodais aptiko augalų, gebančių paveikti ir pačią klastingiausią ligą - vėžį. Pastaraisiais dešimtmečiais greta žolininkavimo, virstančio fitoterapijos mokslu, onkologai intensyviai tyrė ne tik vėžinės ląstelės savybes bei genomą, bet ir sukūrė vėžio gydymo metodus, kurie susirgus vėžiu išgyvenamumo trukmę virš 20 metų kilstelėjo virš 50 proc. Išaiškinta eilė vėžį slopinančių genų, kurių išjungimas vienu ar kitu būdu ląstelę verčią piktybine. Aptikta, išskirta ir sintetinta medžiagų, kurios yra augalinių pigmentų - flavonoidų analogai, sugebantys "atrakinti" kai kuriuos svarbius vėžio represuotus genus, ir šie, vėl pradėję veikti ląstelę verčia normalia. Tarp daugybės flavonoidų tokios medžiagos yra Apigeninas, Genisteinas. Jų veikimą gerai papildo ląstelės "stuburą" stabilizuojantis sieros junginys Sulfarofanas. Jų daugiau ar mažiau gaunama su įprastu augaliniu maistu, tačiau yra įmanoma taip sudaryti dietą, kad šių medžiagų kiekis ligonio kraujuje taptų šiek tiek aukštesniu nei vidurkis, o tai, savo ruožtu, pagerintų gydymo rezultatą.
Atrodytų idėja paprasta, bet pastebėta keletas problemų. Pirma - flavonoidai, jei jų koncentracija pernelyg aukšta, gali elgtis kaip oksidantai ir sukelti nepageidaujamas mutacijas. Antra - yra neaiški flavonoidų sąveika su įvairiais vaistais ir, manoma, kad sąveikaudami su jais flavonoidai gali vaistų įsisąvinimą slopinti, todėl atsargumas verstų juos naudoti tarp chemioterapijos seansų. Trečia - daržovių bei vaisių ir, ypač, vaistažolių vartosena gali turėti kontraindikacijų dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio sergant kitomis ligomis, todėl jų naudojimas yra tikslingas tik pasitarus su gydytoju. Be to, ypač žalialapės daržovės, turi, šiaip jau, itin reikalingo organizmui folato, kurį kai kuriose gydymo schemose slopina. Flavonoidas genisteinas yra vadinamas natūraliu estrogenu, todėl jo naudojimas estrogen-priklausomų auglių atveju yra itin problematiškas. Kita vertus, užsienyje jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti jų efektyvumo laipsnį, papildant chemioterapiją ir kitus tradicinius gydymo metodus.
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

(tęsinys)

Priešvėžinių flavonoidų yra itin gausu šiose daržovėse: petražolėse, mažiau salieruose, didžiuosiuose pipiruose (paprikoje), česnake, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, sojoje, krapuose, artišokuose, linų aliejuje ir kt. Jų, taip pat, gausu žalioje ir juodoje arbatose, ramunėlių, čiobrelių, pipirmėčių sudėtyje. Vaistiniai augalai, tarp jų ir vaistažolės, turinčios priešvėžinių flavonoidų yra: Baltoji garstyčia, Bazilikas, Blakinė kalendra, Dviskiautis ginkmedis, Ežiuolė, Kaliaropė, Kininis arbatmedis, Kopūstas, Krūminis builis, Kvapusis mairūnas, Paprastasis saldymedis, Paprastoji kraujažolė, Paprastoji rusmenė, Petražolė, Pipirmėtė, Priešvėžiniai augalai, Raudonėlis, Ropė, Rėžiukas, Sėjamoji gražgarstė, Vaistinis kietis, Vaistinė gelsvė, Šantra ir kt. Daržovės ir vaistiniai augalai gerai žinomi, tačiau jų veikimo mechanizmai ir kryptingumas pradedami suvokti tik dabar. Populiariai kalbant, jose esantys flavonoidai: a) atkuria itin svarbių vėžį slopinančių genų veiklą, jei šie buvo nepernelyg sužaloti, o tik "užrakinti". Pastarieji, vėl įjungia biologinį ląstelės laikrodį ir ji nustoja be galo dalintis bei natūraliai sunyksta. b) slopina augimo bei dalijimosi signalus c) gerina ląstelių sukibimą - neleidžia piktybinėms ląstelėms išsisėti - metastazuoti.
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

galėtumėte ir paklausinėti - kiek žinosiu ir sugebėsiu - bandysiu patarti, nors literatūros gausa bei problemos sudėtingumas yra neušapsakyti. Dabar kol visi tyli ir neklausia nieko, tai susidaro įspūdis, kad arba netikima papildoma vaistinių augalų galia arba susitaikoma su pikta lemtimi.
_________________
Pagarbiai - su Viltimi
Kęstutis

[Kęstutis]

[kregzdute]

sveiki,mes dar cia palyginti naujokai,tik dabar perskaiciau jusu temele.kaip tik to ir ieskojau .tikim ,kad gydytojai padarys ka gali,kad isgelbetu musu berniuka.bet manau kad organine,specifine dieta tarp gydymu vaistais labai svarbi.mes visa laika stengemes valgyt sveikai ir t.t.bet dabar noretume tai daryt konkreciai koncentruojantis i kova su veziu,arba bent jau simptomu palengvinima ir t.t.bet labai bijau suklysti.musu gydytojas sako,kad mitybos kokybe neturi visiskai jokios reiksmes.as su tuo nesutinku.bet yra daug klausimu kuriu nelaibai suprantu.ar galeciau cia ju paklausti?

[Liuda]

As irgi prisijungiu prie keregzdutes klausimo.
Daug ka ir pati suzinojau ,prikaupiau gausybe nuorodu, kaikurias paskelbiau temoje apie vandeni...
Siuo metu sunus po KC transplantacijos-nieko nevalgo, ne skauda gerkle, bet tikiuosi po izoliacijos, galesime padeti sau ne tik vaistais bet ir maistu.

[kregzdute]

smagu,kad yra bendraminciu.tik labai nenoriu mokintis is savu klaidu.parasiau knygos antivezys autoriui,kuris randasi dabar prancuzijoj,gal sustiks susitikt ir konkreciau papasakos apie antivezine mityba.as tvirtai isitikinus,kad tobula dieta turi dideles reiksmes.

[jurgelis]

Atrastas vaistas, visiškai išgydantis vėlyvos vėžio stadijos kamuojamus ligonius
Telegraph.co.uk ir lrytas.lt inf.
Mokslininkai teigia atradę vaistą, išgydantį vėžiu sergančius žmones. Šiuo vaistu gali būti keičiamas ligonių imuninių ląstelių pajėgumas. Net 4 iš 38 limfoma sirgusių pacientų gydymas naujais vaistais visiškai panaikino ligos simptomus, dar penkiems piktybinių metastazių sumažėjo perpus. Vaistas, kurio kaina gali būti netgi mažesnė nei kitų gydymo metodų, taikomų siekiant to paties efekto imuninėms ląstelėms, paskatina organizmą panaudoti su vėžiu aktyviai kovojančias gynybines funkcijas. Rezultatai įvardijami kaip reikšminga pažanga taikant imunoterapiją, procesą, kai kovai su susirgimu panaudojama paties organizmo imuninė sistema. Iki šiol vaistas išbandytas tik su kraujo vėžio kamuojamais pacientais, tačiau tikimasi, kad ateityje tie patys metodai galės būti pasitelkti ir kitokio pobūdžio vėžiniams susirgimams gydyti.Vien Jungtinėje Karalystėje su sekinančia liga kovoja beveik milijonas britų. Nuo vėžio šioje šalyje kasmet miršta daugiau nei pusantro šimto tūkstančių žmonių,.


Metų pradžioje medikai paskelbė, kad įsisenėjusiu odos vėžiu sirgęs pacientas visiškai pasveiko praėjus dvejiems metams nuo tada, kai panaudojant alternatyvų metodą jam buvo sušvirkšti milijonai jo paties imuninių ląstelių. Tiesa, tuomet specialistai įspėjo, kad toks gydymas gali kainuoti labai brangiai. Anksčiau minėti vaistai vertinami kaip gerokai pigesnė imunoterapijos alternatyva. Jungtinės Karalystės Vėžinių susirgimų tyrimų centro profesorius Peteris Johnsonas teigė, kad daug žadantys preliminarūs rezultatai buvo pasiekti nauju būdu paskatinus paties organizmo imuninį atsaką.
Nors specialistas akcentavo būtinybę nuodugniai ištirti galimą naujų vaistų šalutinį poveikį, vis dėlto, pasak jo, šis gydymo būdas turi stiprų potencialą tapti svarbia ateities kovos su vėžiniais susirgimais strategijos dalimi.Sietlo Fredo Hutchinsono vėžinių susirgimų tyrimų centro Jungtinėse Valstijose atstovas daktaras Cassianas, pasiekęs gerų rezultatų gydydamas vėžiu sergančius pacientus vienu iš alternatyvių būdų – laboratorijoje išaugintomis baltosiomis kraujo ląstelėmis, pripažino, kad naujas atradimas itin svarbus. Vis dėlto, anot jo, iš pradžių būtina įsitikinti, kad tokio gydymo rezultatai tikrai yra ilgalaikiai. „Bet kokiu atveju, rezultatus pavadinčiau labai daug žadančiais“, – sakė jis.



Vaistą JAV Merilando valstijos Betesdos mieste įsikūrusioje „Micromet“ laboratorijoje sukūrė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Vokietijos Viurcburgo universiteto akademikas daktaras Ralfas Bargou. Proceso aprašymas publikuojamas moksliniame žurnale „Science“. Publikacijoje minima, kad vaistas yra daug žadantis dar ir todėl, jog atliekant tyrimą nustatyta, kad jo efektas tiesiogiai proporcingas dozei. Vienas tyrimo bendraautorių daktaras Patrickas Baeuerle'as tvirtino, kad visi septyni didžiausią vaisto dozę gavę pacientai į gydymą reagavo teigiamai: du iš jų pasveiko visiškai, penkiems piktybinių metastazių sumažėjo daugiau nei 50 procentų. Ilgiausiai atsako į gydymą laukta iš paciento, kuris gaudavo maždaug ketvirtadalį didžiausios vaisto dozės. Praėjus trylikai mėnesių nuo gydymo pradžios kraujo vėžio simptomai jam visiškai išnyko. Tarp galimų šalutinių vaisto poveikių minima temperatūra bei šaltis, neretai lydimas sumišimo ir drebulio. Tiesa, akcentuojama, kad visi šie simptomai ligoniams, kurie vartojo šį vaistą, pranyko netrukus po to, kai gydymas buvo baigtas. Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais bandoma nustatyti, ar vaistas veiksmingas kitomis kraujo vėžio formomis sergantiems pacientams. Netrukus ketinama pradėti tyrimus, nustatysiančius panašaus pobūdžio vaistų efektyvumą kovojant su plaučių, prostatos, krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu.

[jurgelis]

Nutylėta tiesa apie spinduliuotės poveikį sveikatai
valstietis.lt
Šiandien tikriausiai nė neįsivaizduojame savo gyvenimo be mobiliojo telefono. Šią ryšio priemonę turi net 98 proc. lietuvių, tačiau daugiau nei 50 proc. gyventojų nežino, kokią grėsmę jų sveikatai kelia mobilieji telefonai ir mobiliojo ryšio antenos. Gamintojai išleidžia į rinką vis naujus telefonų modelius, apdairiai nutylėdami tai, kad mobilusis telefonas nėra tokia jau nekalta ryšio priemonė. Mobiliojo ryšio operatoriai stato antenas ant gyvenamųjų namų ir mokyklų, nė nesivargindami įvertinti šių antenų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio gyventojų sveikatai. Kam naudinga ši nežinia ir veiksmų laisvė?


Nenaudinga tiesa
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kelis dešimtmečius trukusių tyrimų preliminarūs rezultatai skelbia, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi. Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais, galinčiais sukelti kraujo vėžį, leukemiją ir tam tikrų galvos smegenų dalių vėžį. Nėra tokios biologinės funkcijos, kurios neveiktų elektromagnetiniai laukai ar spinduliuotė, tačiau labiausiai pažeidžiamos augančių vaikų smegenys. Ypatingą nerimą kelia tai, kad sparčiausiai auganti mobiliųjų telefonų vartotojų grupė ir yra vaikai. Taigi mobiliųjų telefonų naudojimas jau jauname amžiuje prailgina šių telefonų naudojimo laikotarpį žmogaus gyvenime, keldamas dar didesnę riziką jo sveikatai.
Švedų mokslininkų teigimu, asmenys, pradėję naudotis mobiliuoju telefonu nuo 10–19 metų, labiau rizikuoja susirgti smegenų vėžiu nei tie, kurie pradėjo jį naudoti 29 metų ir vėliau. Tad kodėl patys savo rankomis įduodame dar nė rašyti nemokantiems vaikams šias tiksinčias bombas? Juolab, kad vaikams tai daugiau žaidimas ir pramoga. Džiaugiamės vis naujais telefonų modeliais bei pigesniu ryšiu, tačiau nesame perspėjami dėl mobiliųjų telefonų keliamo pavojaus sveikatai. Nei telefono instrukcijoje, nei sutartyje su mobiliojo ryšio operatoriumi nerasime nurodymų bei patarimų kaip elgtis, kad spinduliuotė kuo mažiau mus veiktų. Kodėl? Matyt tai nenaudinga. Nenaudinga mobiliojo ryšio operatoriams, kurie dabar turi visišką laisvę — mobiliojo ryšio antenos karaliauja ant daugiabučių namų, mokyklų ir visuomeninių pastatų. Tačiau labiausiai šokiruoja valdžios institucijų požiūris į šią problemą.


Keisti SAM viražai
2009 m. liepos 22 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje nustatyta, kad tik nedidelė dalis mobiliojo ryšio siųstuvų-antenų turi privalomus higienos pasus-leidimus. Posėdyje buvo priimtas sprendimas, reikalaujantis visiems išsiimti privalomus higienos pasus-leidimus. Dalyvavo posėdyje ir tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, kuris apdairiai nutylėjo, kad jau savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) derino įsakymo pakeitimą, kuriuo panaikino prievolę mobiliojo ryšio siųstuvams-antenoms turėti privalomus higienos pasus. Jau po kelių dienų A. Čaplikas pasirašė šį įsakymą. Stebina ministro skuba ir akivaizdus tarnavimas ne žmonėms, o mobiliojo ryšio operatoriams. Kitas Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys dar „patobulino“ šį įsakymą ir 2010 m. liepos 21 d. leido įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis ant mokyklų stogų. Taip liberalcentristų sveikatos apsaugos ministrai rūpinosi mūsų vaikų apsauga — leisdami statyti ant mokyklų pavojingus žmogaus sveikatai šaltinius. Šių metų kovo 2 dieną SAM eilinį sykį parodė savo nekompetenciją, išleisdama keistą higienos normą apie elektromagnetinių laukų darbo vietose matavimą, taip panaikindama visas higienos normas, reglamentuojančias judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių statymą.


Klaidinama visuomenė
Įdomu, kam naudinga skleisti viešojoje erdvėje melą, kad nuo šių metų liepos 1 dienos mobiliojo ryšio antenos bus nukeltos nuo mokyklų stogų? Tiesa yra ta, kad visa atsakomybė atiteks pačioms mokykloms — pagal Švietimo įstatymo nuostatas, mokyklos direktorius kartu su mokyklos taryba spręs, leisti ar neleisti įstatymų nustatyta tvarka ant mokyklos pastato ar mokyklos teritorijoje statyti radijo stotis. Jau pastatytos ant mokyklų antenos vargu ar bus nukeltos, jei sutartyje nebuvo numatyta tokia galimybė.
Mane jau ne pirmus metus pasiekia dešimtys skundų iš įvairių Lietuvos miestų, kuriuose gyventojai skundžiasi, kad yra sunerimę dėl mobiliojo ryšio antenų skleidžiamos spinduliuotės poveikio jų sveikatai. Antenos yra statomos arti gyvenamųjų namų, vaikų darželių, ant vandens bokštų, o gyventojai guodžiami „popieriniais“ atsakymais, kad viskas yra normos ribose, tačiau spinduliuotės „tyrimų“ objektyvumas kelia daug abejonių. Jei visuomenė yra šitaip sunerimusi, pirmiausia derėtų laikytis atsargumo principo, o ne aklai viską neigti, kaip tai daro ministerijų valdininkai. Iš kur toks atmestinas požiūris į savo valstybės žmonių sveikatą? Štai Švedijoje yra patvirtinti mobiliojo ryšio antenų infrastruktūros plėtros planai ir tai tikrai nėra daroma miegamuosiuose rajonuose, poilsio teritorijose. Plėtra vyksta pramoninėse teritorijose, visuomenė tinkamai informuojama, su ja svarstomi ir derinami tokie planai. Deja, Lietuvoje SAM elgiasi labai neatsakingai, nesirūpindama žmonių sveikata. Juk jei paaiškėtų, kad gyventojų nuogąstavimai pagrįsti, SAM turėtų imtis visų priemonių, kad apsaugotų žmones. O tokių priemonių ji dabar tiesiog neturi. Manau, kad būtina vykdyti gyventojų sergamumo stebėseną, pasitelkiant į pagalbą pirminės sveikatos priežiūros centrų specialistus, kurie turėtų atsižvelgti į šalia tiriamojo objekto gyvenančių žmonių sveikatos nusiskundimus, susirgimų paplitimą gyventojų tarpe bei diagnozuotas ligas. Visuomenės sveikatos centrams reikėtų atlikti ne tik vienkartinius, bet ir ilgalaikius elektromagnetinio lauko stiprio bei jo poveikio gyventojų sveikatai tyrimus. Kiekvienas blaiviai mąstantis bei atsakingas pareigūnas turi suprasti, kad pagrindinė jo pareiga — tarnauti žmonėms.


Pasaulyje vis labiau pastebimas valdžios institucijų ir pačių žmonių noras apsisaugoti nuo mikrobangų spinduliuotės. Jau 2001 m. mobilieji telefonai buvo uždrausti Didžiosios Britanijos mokyklose, 2002 m. Vokietijos medikai Vyriausybei rekomendavo uždrausti naudoti mobiliuosius telefonus vaikams ir riboti jų naudojimą tarp paauglių. 2008 m. Prancūzijos vyriausybė viešai pasisakė, kad vaikai mobiliuoju telefonu turėtų kalbėti ne ilgiau kaip 6 minutes, taip pat nenaudotų mobiliojo telefono, išskyrus ypatingos svarbos atvejus. Rusijos Sveikatos ministerija yra pateikusi rekomendaciją, kad vaikai iki 18 metų apskritai nesinaudotų mobiliaisiais telefonais. 2009 m. Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (STUK) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vaikų atžvilgiu reikia būti itin atsargiems, ir rekomenduojama vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais tik trumposioms žinutėms siųsti, kad tėvai ribotų skambučių trukmę bei kiekį. Šių šalių pavyzdžiai tik parodo, kad būtina įstatymais ir teisės aktais Lietuvoje nustatyti ribojimus vaikams iki 18 metų naudotis mobiliaisiais telefonais.


Dar 2009 m. lapkričio 5 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą A. Čapliką, prašydama sudaryti kompetentingą darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinėtų šį klausimą ir paruoštų higienos normos projektą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo vaikams. Gavau SAM atsakymą, kuriame buvo teigiama, jog tikslinga parengti rekomendacijas dėl saugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais, atsižvelgiant į PSO, Europos Sąjungos ir kitų šalių mokslinių tyrimų išvadas ir taikomą praktiką bei tokiu būdu šviesti bei informuoti vaikus ir jų tėvus apie galimą mobiliųjų telefonų įtaką vaikų sveikatai. Siekiant užtikrinti saugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijų parengimą, numatyta papildyti SAM 2010 m. veiklos planą šia priemone. Vilties suteikiantis atsakymas, deja, taip ir liko tik popieriuje — praėjo daugiau nei metai, tačiau SAM tesugebėjo išleisti lankstinuką „Saugiai naudokimės mobiliaisiais telefonais“. Šie lankstinukai, anot SAM Visuomenės sveikatos departamento, platinami susirinkimo, renginių metu mokyklose arba sveikatos tema organizuojamuose renginiuose bei šventėse. Ar pati SAM tiki tokių lankstinukų veiksmingumu? Ar matėte šiuos lankstinukus? Ar skaitėte juos? O gal lankstinukai nukeliavo į šiukšlių dėžę?


Nusikalstamas abejingumas
Manau, kad tai — nusikalstamas abejingumas ir aplaidumas. Nesinori tikėti, kad kažkas siekia sąmoningai vilkinti klausimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo vaikams reglamentavimo bei nutyli apie tikrąjį mobiliųjų antenų poveikį žmonių sveikatai.
Ką galime mes, atsakingi tėvai ir sąmoningi piliečiai? Ar visi žinome, kad mokyklos turi galimybę atsižvelgti į tėvų nuomonę ir savo vidaus taisyklėse taikyti priemones, kuriomis nustatomi apribojimai mokiniams naudoti mobiliuosius telefonus pamokų ir pertraukų metu? Tereikia aktyvių ir iniciatyvių tėvų noro bei mokyklos geranoriškumo, kad bent jau mokykloje vaikai būtų apsaugoti nuo kenksmingos jiems spinduliuotės.
Specialistai pataria, jei būtina naudotis mobiliuoju telefonu, atsiliepkite tik po kelių skambučio signalų, praėjus kelioms sekundėms po sujungimo, stenkitės laikyti telefoną bent centimetro atstumu nuo ausies, nekalbėkite važiuodami automobiliu, stenkitės kalbėti kuo trumpiau. Visi mes turime būti suinteresuoti, kad mūsų vaikai būtų kiek įmanoma labiau apsaugoti, turime žinoti visas grėsmes ir bandyti jų išvengti. Mobilieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, todėl reikalingos rekomendacijos dėl jų saugaus naudojimo. Deja, kol kas Sveikatos apsaugos ministerija stumia laiką ir apsimeta, kad problemos nėra.

[jurgelis]

Onkologinių ligų gydymas
Ričardas SABŪNAS, "Vakarų ekspresas"
Klausimas: Noriu paklausti ar sergant vėžiu, galima vartoti kokius nors papildus? Mat girdėjau sakant, kad sergant šia liga negalima vartoti maisto papildų, nes esą tokiu atveju maitinamos visos ląstelės: gerosios ir blogosios (vėžinės), tada vėžys dar labiau plinta.
Atsakymas: Onkologinių susirgimų skaičius pasaulyje didėja. Priežastys - aplinkos užterštumas, žalingi įpročiai, neracionali mityba, lemiantys medžiagų apykaitos sutrikimus, imuniteto pokyčius, lėtines ligas, taip pat - paveldimumas.
Mokslininkai pastebėjo, kad organizmui ypač būtini 6 mineralai ir 6 vitaminų 3 pagrindinės amino rūgštys.
Organizme vykstančių biocheminių procesų metu susidaro laisvieji radikalai (labai aktyvios cheminės dalelės). Jas suriša ir neutralizuoja antioksidantai (vitaminai A, C, E ir selenas). Laisvųjų radikalų perteklius sutrikdo organizmo veiklą: silpnėja imunitetas, sudarydamas sąlygas lėtinėms, onkologinėms ligoms vystytis. Antioksidantų, mineralų šaltiniai yra švieži vaisiai ir daržovės. Žiemą ir pavasarį rekomenduojama vartoti vitaminus, papildus.
Onkologinių ligų profilaktikai labai svarbus kalcis. Anksčiau buvo manoma, kad kalcis svarbus tik augančiam organizmui. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad gaunant pakankamai šio mineralo, išvengiama 150 ligų, tarp jų - ir onkologines. Nobelio premijos laureatas Otto Varburg atrado deguonies poveikio efektą piktybiniams augliams. Jis įrodė, kad jei kraujo ir tarpląstelinio tarpo pH yra šarminis (pH - 7,1 - 7,5), tai augliai neauga. Čia pagrindinis vaidmuo tenka mineraliniam kalciui. Nustatyta, kad jei kraujo Ph padidėja 0,5 proc., tai laisvo deguonies kiekis išauga 65 proc. Ir atvirkščiai, jei kraujo pH žemėja, tai deguonies kiekis kraujyje žymiai sumažėja ir taip sudaromos palankios sąlygos daugintis patogeniniams mikrobams, virusams, grybams, piktybinėms ląstelėms.
Kitas mineralas, saugantis nuo vėžinių ligų, stiprinantis imuninę sistemą - selenas. Tai biologiškai aktyvus mikroelementas. Jei trūksta seleno, mažėja skydliaukės, kasos, kepenų funkcjos. Selenas apsaugo organizmą nuo apsinuodijimo švinu, gyvsidabriu, kadmiu, smalkėmis, nuo storojo žarnyno, plaučių, krūties vėžio. Priešvėžinis seleno veikimas siejamas su dalyvavimu vieno iš pagrindinių antioksidantų fermento - glutationperoksidazės sintezėje.
Auglių gydymo patirtis rodo, kad atskiras vėžio rūšis galima gydyti dietoterapija, maisto papildais, imunoprotektoriais. Dėl to reikia pasitarti su gydytoju.

[Liuda]

Aciu Jurgeli uz teisingus straipsnius.
Mane sudomino tema apie Kraujo vezio gydyma. Gal pridetumete nuoroda i saltini (deja, angliskai neskaitau).Mano vaikas po KCT, bet ramybes neturime. As panagrineciau ir pasitarciau su gydytojom.

Pritariu ir del kitos temos. Manau ,vykdomas genocidas, ir ne be auksciausios valdzios zinios. Nors reikia pripazinti, kad mes patys tokia issirenkame.

[jurgelis]

http://www.sam.lt/index.php?3693101977
ubiliejus Vaikų ligoninėje: jau dešimt metų atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos vaikams
2012-03-09
Pirmą kartą kaulų čiulpų transplantacija vaikui Lietuvoje atlikta 2002 m. Tais metais susikūrė ir Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos poskyris. Šiemet jis švenčia savo dešimtmetį, o jo sąskaitoje – 107 atliktos kaulų čiulpų transplantacijos vaikams.


Kaip teigia šio poskyrio vyr. ordinatorė gydytoja vaikų hematologė dr. Jelena Rascon, „kaulų čiulpų transplantacija – tai nepaprastai brangus ir rizikingas gydymas, bet jis atsiperka išsaugotomis vaikų gyvybėmis“.


Kaip prisimena dr. J. Rascon, pirmoji transplantacija buvo autologinė ir atlikta keturiolikmetei mergaitei, sirgusiai Hodžkino limfoma. Nuo to laiko kasmet Vaikų ligoninėje vidutiniškai atliekama po 10 kaulų čiulpų transplantacijų per metus, tik 2010 m. jų skaičius šoktelėjo iki 17.

Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centras yra vienintelė medicinos įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekamos ir autologinės (paties paciento), ir alogeninės (donoro) kaulų čiulpų persodinimo transplantacijos vaikams.

„Palyginti su tais rezultatais, kuriuos turėjome vos pradėję dirbti, šiandien, įvertindami dešimties metų patirtį, galime drąsiai sakyti, kad pasiekėme neabejotiną pažangą, – sako dr. J. Rascon. – Pastaraisiais metais iš dešimties transplantacijų sėkmingos būna devynios. Gerėja pačių sudėtingiausių negiminingų alogeninių transplantacijų rezultatai, o autologinių transplantacijų rezultatai nesiskiria nuo kitų Europos šalių.“

Gydymo pažangą, gydytojos hematologės nuomone, lėmė geresnė diagnostika, laiku atliekami labai informatyvūs molekuliniai-genetiniai, bakteriniai tyrimai, gydymas pagal naujausius europinius gydymo protokolus. Dėl molekulinių-genetinių tyrimų gerėjo ir gydymo kokybė prieš transplantaciją, labai svarbi būsimos transplantacijos rezultatams.

„Skiriamų vaistų stebėsena, tikslesnis vaistų dozių nustatymas, individualizuotas gydymas, – sėkmingo gydymo priežastis vardija dr. J. Rascon. – Ne mažiau prie gydymo sėkmės prisideda ir pastaraisiais metais pagerėjusi kraujo komponentų kokybė“.

Ieškoti negiminingų donorų vaikams padeda 2005 m. Lietuvoje įkurtas negiminingų kaulų čiulpų donorų registras, šiuo metu turintis per 5 tūkst. donorų. Pasak gydytojos vaikų hematologės dr. J. Rascon, dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų lietuvių populiacija buvo gana uždara, todėl surasti lietuviui tinkamą donorą Lietuvoje yra daug didesnė tikimybė nei ieškant jo visame pasaulyje. Todėl kaulų čiulpų donorystės propagavimas mūsų visuomenei turėtų būti labai svarbus uždavinys, mano gydytoja.

„Iš pradžių ieškome Lietuvos registre, – teigia dr. J. Rascon, – o ten neradę, kreipiamės į pasaulinį donorų registrą. Kol kas didžioji dauguma donorų mūsų vaikams randama Vokietijoje“.

Donoro paieška ir atvežimas iš užsienio valstybei kainuoja 90 tūkst. litų.

Lietuviai retai renkasi galimybę atlikti vaikams kaulų čiulpų transplantaciją užsienyje. Pasak gydytojos hematologės, tėvai tiesiog pasidomi rezultatais, įvertina tai, kad ilgus mėnesius sunkios būklės vaikas bus svetimoje šalyje, nesuprasdamas gydytojų ir slaugytojų kalbos, neturėdamas kitų šeimos narių palaikymo. Kaip liudija ankstesnių metų patirtis, iki to laiko, kol Lietuvoje atsirado galimybė persodinti kaulų čiulpus vaikams, transplantacija užsienyje buvo labai sunkus psichoemocinis išbandymas ir mažajam pacientui, ir jo tėvams, kuris retais atvejais baigdavosi sėkmingai.

Šiandien Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre pagalbą onkohematologinėmis ligomis sergantiems vaikams teikia 13 aukštos kvalifikacijos gydytojų ir 35 slaugytojos.

[Kęstutis]

[Kęstutis]

[Kęstutis]