Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

irinju · Prisijungė: 2009 11 05 Pranešimai: 5 Miestas: vilnius

laba diena vis skaiciau sia tema ir niekaip nedrisau prisijungti esu naujoke sioj temoj noreciau prisistatyti esu irena is vilniaus auginu 2 vaikus sunu 12m ir dukryte lukrecija 4m 2009 10 17 netekau 3 vaikelio sunelio ramunelio kuriam teko isgyvent tik 2 dienas del ligonineje inestos infekcijos dar nepraejo net 30 dienu o as is proto einu vis negaliu patiketi kad jo su mumis nebera tikiosi priimsit mane i savo grietas nes vienai viska pergyvent sunku

VAIDA · Prisijungė: 2007 10 26 Pranešimai: 267 Miestas: Rietavas

Mieloji, pirmiausia nuoširdi užuojauta. Imu už rankos ir apkabinu. Vienom tikrai labai sunku, bet kai apsidairai ir pamatai, kad tu ne vienas, pasidaro lengviau, šiek tiek..., bet lengviau.

ingrida · Prisijungė: 2005 01 08 Pranešimai: 348 Miestas: Panevezys

Skaudu suvokti, ką Jums teko patirti...
Nuoširdi užuojauta.

Jūratė-Reniaus mama · Prisijungė: 2006 04 10 Pranešimai: 197 Miestas: Kaunas

sveika, mes cia visos kartu, su savo skausmu ir neviltim.. Mano sunelio ner jau metai. Tik to dar nesuprantu...

irinju · Prisijungė: 2009 11 05 Pranešimai: 5 Miestas: vilnius

aciu uz silta priemima vienai tikrai sunku kovoti su tuo greit jau menuo kai nebera mano angeliuko vyrui paciam sunku tai stengiosi prie jo nebeverkt tik ir iseina kad gali isiverkt tik forumuose o kiek laiko mazdaug reikia kad susitaikit su ta mintim kad tavo angeliuko nebera su tavim

VAIDA · Prisijungė: 2007 10 26 Pranešimai: 267 Miestas: Rietavas

Mieloji, kiek reikia laiko...sunku pasakyt. Mes visi skirtingi, todėl į tą patį dalyką reaguojam skirtingai. Gruodį bus metai, kai aš angeliuko mama, bet vis dar tuo negaliu patikėt. Stiprybėstau ir mums visoms. Privalom būt stiprios dėl kitų, esančių šalia mūsų.

irinju · Prisijungė: 2009 11 05 Pranešimai: 5 Miestas: vilnius

aciu jums mamytes uz palaikima 17 jau menuo bus kai nera su mumis musu angeliuko

Jūratė-Reniaus mama · Prisijungė: 2006 04 10 Pranešimai: 197 Miestas: Kaunas

netikiu, kad kada nors pavyks nebegalvot apie tai, kad ju nera salia. Pamenu, kaip atsikeldavau is ryto ir dekodavau Dievui uz nauja nuostabia diena...Dabar to nebera...gelbsti tik tikejimas, kad , jei busiu to verta, susitiksiu su savo suneliu. Tavo saulyte buvo maziukas, zinau, kad tau ziauriai skauda...Mano sunelis buvo mano brangiausias draugas, kovojo suprasdamas , kuo serga...Palaidojau dvylikos..Devyni metai vilties, o pabaiga tokia pati.. Be jo gyvent as nemoku...Ir nieko nepadeda tai, kad visi sako- tu dar turi dukryte 16 metu. Bet man reik ju abieju. Kaip ir tau- reik ju visu...