Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Audrone]

Tikrai suprantu ir todel labai nuosirdziai dekoju, kad dalinates tuo rugseju su mumis...Aciu!
As galvoju, kad TEN ne tik mokyklos varpelis skamba, bet ir ir daug daug garzios muzikos, geliu ir rudeniniu spalvu kaip ir CIA.

Jeigu ne paslaptis, kur dirbote, kad netekote darbo? Ir dar- labai graziai rasote, subtiliai, jautriai, pamatuotai, zodziai is sirdies liejasi...gal ir poezija rasote?

[agweta]

as su tavimi...su jumis...mes kartu...neverk

[Tautvilė]

Siga, Ramūnai, Ignai,

Net ir praėjus metams, Povilas kasdien yra mūsų širdyse, mintyse, prisiminimuose...

Apkabinu - šiandien ir visada.

[Edita]

Mielieji,

Beprotiškai ilgiuosi Jūsų Povilo...

Apkabinu.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[agweta]

tau Poviliuk nuo musu...Apkabinam visa jusu seima,Sigute

[VAIDA]

Metai... jie slenka labai lėtai be mūsų didžiųjų kovotojų. Prisemenam ilgimės...

[Siga]

Ačiū prisiminusiems vakar, ačiū ir nepamištantiems aplankyti ir šitoj Rugučiukų erdvėj...
Ir kas pasakė, kad laikas gydo? Netiesa.... Antrus metus be savo Poviliuko pradedu su tuo pačiu skausmu ir širdgėla... Liūdną nuotaiką palaikė ir piktas šiaurys metinių dieną, ir neklažada šalna, paskutinę naktį nubučiavusi visas ant kapelio žydinčias gėles,o vandenį vazose pavertusi ledu... Nepykau ant gamtos išdaigų. Tiesiog liūdna gaida dieną pradėjo ir gamta...
Ačiū , kad esat kartu...

[jurgelis]

Poviliukui...

[Sagne]

Siga, apkabinu stipriai stipriai tave...

[Daina T]

POVILUI

[mama Rita]

Sigut,
mintimis su tavim... apkabinu...

[Jūratė-Reniaus mama]

visada paskaitau, tik tyliai...Su Povilu ir tavim mane visad ris ypatingi prisiminimai...Siga, tikiu- jie kartu, gal ismokins Povilas mano Reniuka megzti? Dabar skaitau daug knygu, zmoniu pasakojimu, atsigavusiu po klinikines mirties- visus juos pasitiko artimiausi mylimi zmones..Tik ir gyvenu ta mintim, kad mus pasitiks JIE

[Siga]

Ir aš tikiu, kad jie kartu, Jūrate. Ir Povilas, ir Renius, ir Juliukas, ir...
Artėja Vėlinės , tai vis dažniau prisimenu tuos bendražygius, su kurias ėjome kartu čia, su kurias dabar Poviliukas yra TEN... Ir suprantu, kad nei mes- čia, nei jie -ten negalim šiuo metu duot vieni kitiems jokių aiškiai suprantamų ženklų , jokių pranešimų, jokių ... Belieka laukt susitikimo. Sako, kad ir sapnais tikėti nevalia. Bet po nakties, kada sapnavau Anapilin išėjusius tris savo grupiokus (mūsų grupė iš tiesų paženklinta baisiom netektim- jau keturis grupės vyrukus pagerbiam tylos minute), kurie visi man taip nuoširdžiai kalbėjo apie mano Povilą – dar labiau tikiu, kad jie visi ten kartu. Tik nežinau- mezga, lanksto gerveles, mokosi, daug dirba ar tiesiog gyvena toj dangaus karalystėj po žemiškų vargų. ..
Ačiū, mielosios, už virtualias gėlytes Povilui. Gražios ir nevystančios. O kapukuose viskas kitaip- net atspariausios chrizantemos jau kelis kart nukąstos šalnos. Šiandien - graži saulėta diena, tai važiuosiu ir bandysiu tvarkyt kapelį dar kartą. Nedirbu vis dar, tai galiu kasdien aplankyti kapuką, galiu kasdien rankioti vėjo pripustytus rudenio lapus. Tik kartais tyčia, kartais netyčia nesistengiu to daryt kasdiena. ..
------------
Audrone, po jūsų praeito pasisakymo į savo CV įrašiau sakinį " aiškiai ir argumentuotai dėstau mintis" , tik kad tos CV nėra kur siųsti . Na liūdna situcija darbo rinkoj, jau ,rodos ,bet kokį darbą dirbčiau (Užsuksiu į Dominykos puslapėlį ten visokie verslo planai"kepami", gal kokį etatinį darbuką pasiūlys . Juk rimtai , gastrolėm besiruošiančiai trupei ir finansisto , ir atstovo spaudai reikia Tos rimtos CV joms nesiųsiu , manau, kad užteks tokio "prisistatymo":
Eilėraščių šiap nerašau,
Bet gal galėčiau ... nežinau.
Ketureilius kartais "kepu",
Nes šiaip aš apskaitą vedu.
Diplomas gautas iš VISI,
bet darbo nėr Panevėžy...

[Sagne]

[Audrone]

Labai laukiu visu Jusu zinuciu, o su eilemis dabar lauksiu dar labiau....

Suprantu, kad sudetinga situacija su darbais Lietuvoje, o mazesniuose miestuose, turbut, ir visai blogai darosi... Skaitau spauda, bendrauju su draugais -tikrai nelengva! Jei butumet viena, sakyciau lekit cia, gal ka nors sugalvosim... bet niekada nesinori palikti vaiku vienu... O gal tikrai laikinai uz Atlanto darbu ieskoti?