Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Asta]

Labukas sauleles kaip jus, kaip laikotes? Poviliuk, kaip ten tu rastu kiaurarasciu studijos, as dabar visuose knygynuose pro zurnaliuku su neriniais skyrelius negaliu ramiai praeiti ir zinok, jau prisimenu, kad tas metalinis daikciukas "VASELIU" vadinasi
SIGUT,
SU GIMTADIENIU!!!! Stipriai stipriai apkabinu ir noriu palinket tik vieno, kad gyvenimas griztu i iprasta vaga, teketu sirdziai miela, ramia tekme...su savo kasdieniais dziaugsmais ir rupesteliais
Apkabinu Jus abu,
Myliu,
Asta

[Edita]

Mieloji,

Gimtadienio proga stipriai apkabinu ir tikiu, kad ... bus Šviesiau, bus Linksmiau, bus Ramiau... Tikiu. Laikau rankas ir MYLIU be galo, be krašto, be ribų...

Bučkiai.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[Ziuzia]

Su Gimtadieniu, Sigute

[Galiorka Jekaterina]

Jekaterinos šeimyna sveikina Povilo mamytę su gimtadieniu
Mes visomis širdimis su Jumis

[Siga]

Ačiū už sveikinimus...
Nestabtelėjom tą dieną- izoliuoti ir lekiantys juk mes...
Šiandien pradėjom trečią gydymo bloką.

[VAIDA]

Labas brangieji,
Mes su Juliuku apie Jus galvojam. Poviliuko dovanota gervė nuolat primena apie jus, o važiuojant pro Nemakščius Julius "pamojavo", Jūsų močiutei. Stprybės jum abiem.

[Lina (iš toli)]

Myliu be galo be krasto. Esat mano sirdeleje, esu laiminga, kad paskutini vakara pries kelione pamaciau Povilo sypsena ir labai laukiu jusu pasirodant skype (kad vel pasigincytume del meiles stiprumo, nors ir taip aisku, kad as labiau ). MYLIU. ESU VISUOMET JUSU ir SU JUMIS.

[Siga]

Oi, kaip Jums pavydim , Vaida. Kaip Povilas norėtų tuo keliu pravažiuoti ir užsukti pas močiutę. Pasiilgom nerealiai... Bet dabar ne laikas, dar ne laikas...
Paskutinį kartą Jums rašiau prasidėjus trečiajam blokui-ypatingam, lauktam ir sulauktam. Gavome visiskai naują vaistuką, dar net nebandytą Lietuvoj. Naujos kartos chemija būtent mūsų ligai gydyti. Tikėjom , kad atšiaurioje mūsų trasoje bus kažkoks nuožulnesnis šlaitas ar koks kelionę palengvinantis perėjimas... Deja , nuojauta ir tikėjimas visiškai apvylė ir nuvylė... Sulašėjus šiam vaistukui, vėl atsidūrėm ant stataus skardžio , o kažkur tolumoje girdėjom beprasidedančią sniego griūtį. Vaistukas nesuveikė, todėl po savaitės, vėl penktadienį, pradėjom dar vieną gydymo etapą- vėl kita chemija. Žodžiu, dundint besiartinančiai sniego lavinai, ėmėm nusileidinėt ... Sakyčiau- užrištomis akimis ir susikryžiavusiom slidėm. Laukt , susitvarkyt ir pasiruošti naujam etapui laiko neturėjom. .. Lėkėm stačia galva ir kritom kritom kritom... Rodės į Didžiąją bedugnę. Ne, ačiū Dievui, ne.Nudardėjom į giliausią properšą- tą patį penktadienį atsidūrėm reanimacijoj.
Užiantys, pučiantys aparatai, mirksintys monitoriai, gelbstintys kateteriukai ir zondukai , lašantys vaistukai ir kraujo komponentai(ačiū donorams), vikriai besisukantys ir profesionalius sprendimus priimantys medikai (chemija ir reanimacijoj lašejo toliau), mus lankantys ir globojantys artimiausi žmogeliukai ir... begalinė Povilo STIPRYBĖ padėjo išsikapstyti. (Aišku, ne visus paminėjau- žinau ir Jūs mus palaikėt, ir Mantvydo kariuomenė budėjo neatsitraukdama, ir...). Vakar, kai reanimacijoj užvestas dvidešimt pirmos paros paskyrimų lapas, grįžom į palatą. Trys savaitės nežinios, meldimo ir tikėjimo... Trys savaitės...
Dabar mes palatoj- išsekę, nuvargę, mažai judantys su deguonies „ūsais“, bet kartu. Net pakankamai įtempta ši naktele atrodo buvo tokia rami ir trumpa. Ryte Povilas „ūsus“ liepė pakabint ant sienos- bandom kvėpuot be jokios pagalbos, bandom valgyti- po šaukstuką po kitą , bandom žiūrėti filmukus, bandom... Ilsimės, bendraujam abu, laukiam atvažiuojant tetuko ir brolio ir svajojam. Svajojam apie namus, apie močiutę, apie mylimą šuniuką Džiną , apie artėjančią Draugų salą, apie pabraidymą Baltijoj ties Nida, apie... Svajonės mus veda į priekį, svajonės mums suteikia sparnus, leidžia atsiplėšt nuo realybės. Svajonės priklauso mums. Nekalbam ir neforsuojam mums niekaip nepasiduodančios trasos. Mes puikiai suprantame- reikia pailsėt. Tiesiog –reikia pailsėt....

[Aida]

Kad ir kur bebutumete, ar prie bedugnes krasto, ar leistumetes stacia galva ir sukryziuotomis slidemis zemyn....kad ir ka bedarytumet...svajotumete, ilsetumetes....visada visada, jus lydes beribe meile, suspausti kumsteliai, maldos, jura buckiu ir apkabinimu...
Siunciu vandenyna stiprybes......

[Mantvydas]

Mantvydo mama: Laikykitės, iš visų jėgų laikykitės, ir, esant nors mažiausiai galimybei, pailsėkite. Jūs tikri šaunuoliai, kad taip narsiai kaunatės prieš ligą. Mantvydo kariuomenė iš tiesų budi. Ji šiuo metu dislokuota net dviejuose kambariuose, tėtė skubiai dažo (t.y. norėjau pasakyti ruošia kovai) dar tris narsių karių būrius, dar skubiau atnaujina gynybinę pilį, apniokotą taranų ir balistų. Pats vadas Mantvydas dar savaitgalį grįš į namus, nes reikia vykti pas gydytojus(dabar mūšiui karininko teisėmis vadovauju aš su tėte)reikia. Tikime, kad visos pajėgos ir Dievo pagalba padės jums įveikti baisųjį priešą.

[ingrida]

Sigute, Poviliuk ,
Kaip gera jus pagaliau čia sutikti!!Greičiau pamirškit baisius išgyvenimus, ilsėkitės semkitės jėgų ir tik nebegrįžkit atgal...Beprotiškai sunku buvo žinoti , kad jūs ties bedugne ir niekuo negalėti padėti.O jūs tai turėjot ištverti .Poviliuk, tu šaunuolis...Sigute, tu geriausia MAMA, kokią gali turėti vaikas............
Kiekviena nauja diena - nauja viltis ir naujas tikėjimas.Pagaliau nors mažiukas žingsniukas į užuovėją...Pailsėkit trupučiuką,pabūkit kartu, pasvajokit,sustiprėkit ir tada vėl į kovą...
Mes mintimis stipriausiai su jumis...Laikom kumščius...Pirmyn...
Tik į pergalę...

[Lina (iš toli)]

Sveikiname mūsų Poviliuką su vardadieniu!!! Mylim ir po milijoną kartų bučiuojam abu žandukus

[Linas_V]

Šiek tiek pavėluotai... Povilai, su vardadieniu!!!

[VAIDA]

Labas, Mielieji,
Kaip smagu, kad Jus vel eteryje, kad po kritimu vel kylate. Ir pakilsite, net neabejokite, po truputi, po truputi ir pasieksit virsukalne, kad ir ne "Everesta", bet vis tiek virsukalne.
Zinau, kad ne lengva, bet Jus kovotojai, todel virsukalne jau matyti.
Mes su Juliuku siunciam nuo mazos virsukalnes glebi bucinuku, ir is visu jegu stengiames kilt aukstyn, o ne zemyn...
Iki Susimatymo.

[vakare]

sveiki,mes irgi norim stot i jusu palaikymo komanda.Jei neklistu,mes ligonineje gal buvom susitike tik kelis sykius,bet Vilius apie jus zino is a.a.Reniaus.Jeigu neklistu jie su Vilium yra vienmeciai(Viliui 14).Laikykites ir nepraraskit tikejimo.Nors mes ir esam po operacijos,bet laikome uz jus kumscius