Spindulinė terapija

Spindulinio gydymo tipai

 

Išorinis spindulinis gydymas

Išorinis spindulinis gydymas taikomas specialiu aparatu nukreipiant spindulių pluoštą į gydomą organizmo sritį. Seansai vyksta kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, tuo pačiu metu. Vaikas paguldomas, uždedamos fiksavimo priemonės, jei reikia, jis užmigdomas. Švitinimo metu tėvai ir technologas turi išeiti iš patalpos, tačiau vaikas visą laiką stebimas per stiklą ar telemonitorių. Spindulinis gydymas trunka kelias minutes ir nesukelia jokio skausmo.

 

Vidinis spindulinis gydymas

Vidinis spindulinis gydymas, dar vadinamas brachiterapija, vartojamas rečiau (pvz., gydant retinoblastomą). Jis taikomas į organizmą implantuojant radioaktyvią medžiagą. Ji gali būti įdedama į kūno ertmę, tiesiog į auglį ar šalia jo. Toks gydymas leidžia į piktybinio naviko sritį nukreipti didelę radiacinių spindulių dozę, nestipriai veikiant aplinkinius sveikus audinius. Be to, navikas radiacijos yra veikiamas pastoviai. Vaikui gaunant vidinį spindulinį gydymą, jo neturėtų lankyti kiti vaikai ir nėščiosios. Tėvai su vaiku gali praleisti ribotą laiko dalį. Tai gali būti sunku, ypač, jei vaikas mažas ir nesupranta, kad aplinkiniai turi išlaikyti saugų atstumą.

 

Viso kūno švitinimas

Viso kūno švitinimas kartais skiriamas prieš kaulų čiulpų transplantaciją. Prieš procedūrą reikia nuimti visus metalinius daiktus: laikrodžius, žiedus, užtrauktukus. Gydymas trunka 20-30 min., priklausomai nuo vaiko dydžio. Maži ar labai aktyvūs vaikai užmigdomi.

 

Kiti švitinimo būdai

- intraoperacinis švitinimas (operacijos metu tiesiai į piktybinio naviko sritį nukreipiami išoriniai spinduliai);

- radioimunoterapija (specialūs antikūnai, prie kurių prikabinamos radioaktyvios dalelės, suleidžiami į organizmą, kur „ieško“ navikinių audinių ir juose kaupiasi);

- radioizotopinis gydymas (vaikui į veną suleidžiama specialios radioaktyvios medžiagos, kuri susikaupia navikiniame audinyje, pvz., neuroblastomoje).