Kaulų čiulpų transplantacija

Transplantacijos rūšys

 

Pagal kamieninių ląstelių kilmę transplantacija gali būti:

 

Autogeninė, autologinė - naudojamos paties vaiko kamieninės ląstelės.

Alogeninė - naudojamos kito žmogaus (giminaičio arba ne) kamieninės ląstelės.

Placentinė – naudojamos kamieninės ląstelės gautos iš virkštelės kraujo.

Singeninė - naudojamos paciento identiško dvynio kamieninės ląstelės.

 

Kaulų viduje esantys kaulų čiulpai yra pilni kamieninių ląstelių, iš kurių formuojasi visos kraujo ląstelės. Kamieninių ląstelių ėmimas iš kaulų čiulpų - nesudėtinga chirurginė procedūra. Donorui taikoma vietinė ar bendra nejautra ir, dažniausiai iš klubakaulio, sterilia adata imami kaulų čiulpai. Procedūra trunka kelias valandas.

 

Kamieninių ląstelių, nors ir mažesniais kiekiais, galima rasti ir cirkuliuojančiame (taip vadinamame, periferiniame) kraujyje. Jos surenkamos vaikui sveikstant po intensyvios chemoterapijos, kuomet jų skaičius kraujyje padidėja. Procedūra atliekama taip: per centrinės venos kateterį ištraukiama kraujo, jis cirkuliuoja specialiame aparate, kur atskiriamos kamieninės ląstelės, paskui kraujas vėl grąžinamas į vaiko organizmą. Tai užtrunka keletą valandų. Pati procedūra atliekama nuo vieno iki aštuonių kartų.

 

Po kamieninių ląstelių surinkimo galimos šios komplikacijos:

 

- Hipokalcemija (mažas kalcio kiekis kraujyje), kuri gali pasireikšti mėšlungiu, šaltkrėčiu, drebuliu, pirštų dilgčiojimu, galvos svaigimu, krūtinės skausmu. Hipokalcemijai gydyti skiriami kalcio preparatai.

 

- Trombocitopenija (mažas trombocitų skaičius), atsirandanti dėl trombocitų pasilikimo kamieninių ląstelių surinkimo aparate. Esant reikalui, atliekamas trombocitų masės perpylimas.

 

- Hipovolemija (mažas kraujo tūris), būdingesnė mažiems vaikams ir pasireiškianti sumažėjusiu kraujospūdžiu, dažnu pulsu, galvos svaigimu, prakaitavimu. Siekiant to išvengti, prieš procedūrą aparatas paprastai užpildomas maišeliu kraujo;

 

- Infekcija. Jei vaikas po procedūros pradeda karščiuoti, paimamas kraujo pasėlis ir pradedami skirti antibiotikai.

 

Kamieninių ląstelių transplantacija gali būti skirstoma pagal tai, kokia chemoterapija naudojama prieš procedūrą:

 

- Mieloabliacinė chemoterapija. Jos metu naudojamos pakankamai didelės vaistų dozės, kurios visiškai sunaikina kaulų čiulpų ląsteles ir be kamieninių ląstelių suleidimo kraujodara neatsistato. Naudojama sergant leukemija ar tokiomis ligomis, kaip neuroblastoma, kai navikinių ląstelių būna kaulų čiulpuose.

 

- Mielosupresinė chemoterapija. Jos metu naudojamos tokios vaistų dozės, kurios užmuša kituose organuose ar audiniuose esančias navikines ląsteles, kartu itin stipriai užslopindamos kaulų čiulpų ląstelių gamybą. Pastaroji savaime vėl atsigauna praėjus 6-12 sav., tačiau šis laikotarpis sutrumpinamas suleidžiant kamieninių ląstelių.