Chemoterapija

 

Chemoterapija – tai gydymas vaistais, kurie sutrikdo navikinių ląstelių augimą ar jas sunaikina, neturėdami ilgalaikio žalojančio poveikio sveikoms ląstelėms.

 

Kaip veikia chemoterapiniai vaistai

 

Paprastai sveikos ląstelės dalijasi ir auga pagal griežtas taisykles. Dalijantis sveikai ląstelei, susidaro identiška jos kopija. Organizmas „pasigamina“ tiek ląstelių, kiek jam tuo metu reikia. Sveikoms ląstelėms subrendus, jos praranda galimybę dalintis bei būna „užprogramuotos“ mirti, praėjus tam tikram laiko tarpui. Vėžinės ląstelės dalijasi be kontrolės ir auga nenuspėjamu greičiu. Jos skverbiasi į aplinkinius audinius bei krauju ar limfa gali nukeliauti į kitas kūno dalis. Visi chemoterapijai vartojami vaistai trukdo vėžinėms ląstelėms gyvuoti, dalintis ir daugintis.

 

Piktybiniams navikams gydyti vartojamos vaistų grupės:

 

• Alkilinantys vaistai. Visos ląstelės savo branduoliuose turi informacines grandines, sudarytas iš dezoksiribonukleininės, kitaip DNR, arba ribonukleininės, RNR, rūgšties, pagal kurias gaminasi jų kopijos. Šios grupės vaistai pažeidžia vėžines ląsteles, veikdami jų DNR ar RNR ir taip sutrikdydami jų dauginimąsi.

 

• Antimetabolitai. Šie vaistai marina navikinio audinio ląsteles badu, išstumdami pagrindines maistines medžiagas, reikalingas augimui.

 

• Antibiotikai. Šios grupės vaistai stabdo naviko augimą blokuodami ląstelių dauginimąsi, didindami jų membranų pralaidumą ar veikdami fermentus.

 

• Alkaloidai. Išgauti iš augalų, jie trikdo ląstelės dalijimąsi. Veikdami DNR ir specifinius fermentus, jie suardo ląstelės membraną.

 

• Hormonai. Šie vaistai sukuria nepalankią aplinką, lėtina ląstelių augimą.

 

• Fermentai. Jie slopina vėžinių ląstelių gebėjimą daugintis, neleidžia susidaryti specifiniams baltymams, reikalingiems ląstelės augimui ir dalijimuisi.

 

• Topoizomerazės inhibitoriai. Blokuoja fermentą topoizomerazę, dalyvaujančią ląstelės pasidalijime.