Dainora

2006-12-19

Vaikai svajoja. Ir maži, ir dideli. O mes tas svajones stengiamės išpildyti. Dainora irgi svajojo. Ji tik paklausė: „Mama, ar tai – reali svajonė? Ar aš galiu to norėti?” Suklusau. „O, kaip norėčiau susitikti su dainininke Vilija iš „Kelio į žvaigždes”. Juk žinai, mama, man ji taip patinka!” Atėjusiai aplankyti Editai Dainora prasitarė, kokią didelę svajonę turi. Tik, ko gero, ją sunku įgyvendinti. Edita, šelmiškai mirktelėjusi, į pagalbą pasikvietė savo vyrą Dainorą. Tarsi grandinėlės žiedeliai sukibo draugai rankomis ir – stebuklas įvyko – Vilija, spausdama žirafytę – mergytę, stovėjo Dainoros palatoje. Dainora pažvelgė ašarotomis akimis. Tik, kai Vilija palietė pirštais Dainoros delną, patikėjo: „Tai – tikra!” Fantastika! Edita ir Dainoras išpildė, atrodytų, nerealią Dainoros svajonę. Ir ne kada nors, o DABAR. Šie Žmonės puikiai žino, kad vaikų svajonės – pačios svarbiausios.

Mielieji, dėkui JUMS, kad esate. Kad suprantate, kas mūsų vaikams svarbiausia! Miela Vilija, esame dėkingi už „kalėdinę dovaną“. AČIŪ už kilnią širdį ir begalinį supratimą