Gyvenimas persirgus piktąja liga

 

Greičiausiai tu šią knygelę skaitai savo ligos pradžioje ir tau sunku įsivaizduoti, kad gydymas kada nors baigsis. Tačiau po ilgų pagerėjimo ir pablogėjimo laikotarpių taip ir bus. Tuomet bus labai gera ir tuo pačiu keista.

 

Paskutinė diena

Gydytojas ir slaugės labai dėl tavęs džiaugsis, juk jie įdėjo daug darbo, kad tu pasveiktum. Tėvai irgi džiaugsis, tačiau gali jausti ir šiek tiek nerimo – po tiek tyrimų ir nuolatinės priežiūros, viso to nebuvimas baugina. Tiek tėvai, tiek vaikai dažniausiai nerimauja, kad liga gali pasikartoti.

 

Kai kurie tėvai paskutinę dieną nori kažkaip pažymėti – atneša tortą ar saldainių, o kiti kuo greičiau su vaiku skuba namo. Išvykdama(-s) visiems padėkok už gydymą ir priežiūrą, gali padovanoti savo piešinių. Jei galite, išvykite su tėvais paatostogauti.

 

Baigus gydymą vis dar reikės reguliariai pasitikrinti sveikatą, atlikti kelis tyrimus. Pirmaisiais metais tai gali tekti daryti dažniau – kas mėnesį ar du, vėliau vis rečiau. Bet kurio vizito metu gali pasakyti, jei pajautei ką nors neįprasto, ar paklausti tau rūpimų klausimų. Jei dėl gydymo tu neaugsi taip greitai, kaip tavo bendraamžiai, tave gali nusiųsti pas gydytoją endokrinologą, kuris tau padės.

 

Visas likęs gyvenimas

Kai išgysi, gyvenimas tęsis toliau – tapsi paaugliu, vėliau suaugusiu.

 

Tau gali kilti įvairių klausimų:

- Kodėl aš buvau susirgęs(-usi) vėžiu?

- Ar tai atsitiko dėl kokios nors priežasties?

- Ar tai padarė mane ištvermingesniu, geresniu?

- Ar aš didvyris(-ė)?

- Ar aš auka?

 

Skirtingi žmonės įvairiai atsako į šiuos klausimus. Kaip buvo rašyta pradžioje, tu esi unikalus(-i), todėl turi savo požiūrį į šią ligą. Piktybinė liga nepakeitė tavo vidaus. Jis nepadarė tavęs didvyriu ar auka, tiesiog tu esi žmogus, kuris išgyveno sunkų išbandymą. Panašus į tuos, kurie patyrė sunkią avariją ar kitą nelaimę. Visi vaikai savo gyvenime patiria kažką, kas lemia jų tolimesnį gyvenimą.

 

Gydydamasi(-s) tu daug išmokai ir sužinojai, pavyzdžiui, kaip greitai gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojom ir kokiam dideliam žmonių būriui tu rūpi. Daugelis vaikų pasibaigus gydymui supranta, kad liga teigiamai pakeitė jų gyvenimą. Kai kurie iš jų užaugę tampa gydytojais, slaugėmis, psichologais. Jie nebepergyvena dėl nereikšmingų dalykų ir džiaugiasi tuo, kas įvyksta gero jų gyvenime. Žodžiu, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

 

Sėkmės!