Netektis motinos širdį atvėrė gėriui

Sigitas Savickas, „Panevėžio rytas "
2006 m. lapkričio 2 d., Nr. 248/3932

„Palaidojusi klastingos ligos palaužtą vienturtę dukrelę jauna moteris ne užsisklendė savo skausme, o ištiesė pagalbos ranką kitiems onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams - įkūrė jiems taip reikalingą paramos fondą.

Norėjo vaikiško paminklo

"Koks linksmas kapas, kaip žaidimų aikštelė", - šie Pasvalio naujosiose kapinėse ištarti atsitiktinio praeivio žodžiai vos trejų metų dukrelę palaidojusiems Editai ir Dainorui Abrukauskams turėjo paglostyti netekties skausmo sužeistą širdį. Šiuo metu Vilniuje gyvenanti pora prieš Vėlines buvo kelis kartus atvažiavusi aplankyti savo mergaitės kapo. Jį puošia neįprastas paminklas, kurio nepastebėti tiesiog neįmanoma. Vienas ant kito sukrauti rausvo, pilko ir juodo granito akmenys primena vaikiškas kaladėles. Šalia padėtas spalvotas traukinukas, į žemę įsmeigtos ant pagaliukų pritvirtintos žaislinės bitutės. "Norėjom pastatyti balto granito paminklą, tačiau tokio akmens Lietuvoje neradome. Ant vaikų kapų turi stovėti vaikiški, šviesūs paminklai, o ne paženklinti juodomis spalvomis", - įsitikinusi prieš beveik trejus metus dukros Rugilės netekusi motina.

Dukrą palaidojo savo tėviškėje

36 metų moteris ir trejais metais vyresnis jos sutuoktinis neatsitiktinai savo vienturtę dukrelę palaidojo Pasvalyje. E.Abrukauskienė gimusi Pasvalyje, jos vyras - Pumpėnų miestelyje. "Rugutę laidoti nusprendėme savo tėviškėje. Norėjome, kad dukrelė ilsėtųsi mažose, jaukiose kapinaitėse", - sakė moteris. Kelerius metus šeima gyveno Panevėžyje. Savo buto duris sutuoktiniai užvėrė ir persikėlė gyventi į sostinę, kai mergaitę visu smarkumu prispaudė liga. Po jos mirties Abrukauskai liko gyventi nuomojamame bute Vilniuje. Sostinėje jie įsteigė labdaros ir paramos fondą, kurį pavadino mirusios dukrelės Rugilės mažybiniu vardu "Rugutė".

Informacijos ieškojo internete

Pasvalyje, savo tėvų namuose, "Panevėžio ryto" korespondento aplankyta E.Abrukauskienė atvirai pasakojo apie patirtą skausmą, kovojant už kiekvieną dukrelės gyvenimo dieną. "Jei nebūtų Rugilės užklupusi klastinga liga, nebūtų ir dabartinės mano veiklos. Dukrelei susirgus, informacijos apie piktybinius navikus pradėjau ieškoti internete, užsienio tinklalapiuose. Lietuvių kalba jos beveik nebuvo", - teigė moteris. Tuo tarpu užsieniečių tinklalapiuose apie vėžį rašoma paprastai, šiltai ir aiškiai. Pasak E.Abrukauskienės, juose savo patirtais išgyvenimais dalijosi ir sergančių, ir esančių remisijos būklės, kai ligos požymiai kurį laiką dingsta, ir mirusių vaikų tėvai.

Auglys grasino mirtimi

Pirmieji ligos požymiai - vidurių užkietėjimas - R.Abrukauskaitei pasireiškė 2002-ųjų pradžioje. Tuomet 1 metų ir 9 mėnesių mergaitės organizme jokių pakitimų nepastebėję Panevėžio gydytojai Rugilės tėvams patarė derinti maisto produktus. Beveik pusmetį motina dukrelę maitino daržovėmis, vaisiais. Tačiau mažylei negerėjo, liga progresavo. Rugpjūčio 26-ąją Panevėžio medikai mergaitei nustatė žarnyno vėžį. Kitą dieną mažylė su tėvais pravėrė Vilniaus respublikinės vaikų ligoninės, įsikūrusios Santariškėse, duris. Dar po paros mergaitė skubiai buvo operuota, nes jai grėsė mirtis nuo žarnų nepakankamumo: piktybinis darinys užspaudė tiesiąją žarną.

Iškentė keturias operacijas

"Po pirmosios operacijos, iki metų pabaigos, Rugilei teko iškęsti kelis chemoterapijos kursus, paskui - antrą operaciją", - dukters kančias prisiminė E.Abrukauskienė. Iš ligoninės išleistą ligoniukę tėvai parsivežė į Panevėžį. Jie vylėsi, kad klastingą ligą pavyko įveikti. Balandžio mėnesį vėl nuvažiavo į Vilnių patikrinti sveikatos. "Kompiuterinis tomografas parodė, kad Rugilės kūne atsiradę du nauji dariniai. Sukrėtė medikų žodžiai, kad dukrelei liga atsinaujino", - sakė moteris. Grįžusi į namus šeima nelinksmai atšventė Velykas. Po jų vėl laukė kelionė į Santariškes. Išvažiavusi į Vilnių šeima Panevėžin daugiau gyventi nebegrįžo. Po trečios operacijos Rugilei vėl teko atlaikyti chemoterapijos kursą, po pusmečio - paskutinę operaciją.

Mirštančią laikė už rankyčių

Gruodžio 8 dieną E. ir D.Abrukauskams iš po kojų išslydo žemė, sužinojus, kad vienturtei dukrelei plaučiuose ir kepenyse rastos dauginės metastazės. "Supratome, kad ligos įveikti nebepavyks. Todėl džiaugėmės kiekviena su Rugute kartu praleista minute", - pasakojo moteris. Iki mirties likusius du mėnesius mergaitė nebevaikščiojo. Tėvai ligoninėje gulėjusią dukrelę ramino, kad pavargo jos kojytės. Optimizmo ligos išvargintai mažylei jie stengėsi įžiebti pažadu, kad ji pakils iš patalo, kai kojytės pailsės. Paskutinę gyvenimo dieną, gęstant Rugilės gyvybei, mažametė apako, ją ištiko koma. Prie ligoniukės lovos palatoje budėjo abu tėvai. Dukters ligos ir bemiegių naktų išvarginta motina vakare trumpam užsnūdo. Tačiau atsibudo prieš mergaitės išėjimą Anapilin. "Rugutė paskutinį kartą įkvėpė ir užgeso. Su vyru ją laikėme paėmę už rankučių", - E.Abrukauskienės akyse suspindo skausmo ašaros prisiminus vienturtės dukters mirtį.

Linkėjimus nuskraidina balionai

Dažnai dukrelės kapą lankantys tėvai stengiasi jo ašaromis nemerkti, o sugalvoti ką nors malonaus, kas patiktų Rugilei. Praėjusią žiemą mama sugalvojo ant kapo pastatyti nedidelį sniego senį. Abrukauskai žaismingai mini ir mergaitės gimtadienį - lapkričio 6-ąją. Tądien jie kartu su giminaičiais į kapus ateina nešini balionų puokšte. Ant nedidelio atviruko visi parašo linkėjimus ir jį, pririšę prie balionų, paleidžia į orą. Anksčiau ant Rugilės kapo, be traukinuko ir bitučių, buvo ir daugiau žaislų, tačiau jie dingo. Tėvams skaudu, kad šią vasarą kažkas pavogė keraminius meškiuką ir triušiuką. "Dainoras optimistas. Jis mane ramina, kad dingus šiems žaislams, galėsime atnešti naujų. Juk patys išmesti senųjų niekada nebūtume ryžęsi", - sakė E.Abrukauskienė.

Norėjo išmokti skaityti

Moteris sako nuo dukrelės neslėpusi, kokia liga ji sirgo, apie vėžį dažnai kalbėdavo. Po Skorpiono ženklu gimusi Rugilė mamos klausdavo, kuris gyvūnas - vėžys ar skorpionas - stipresnis. Motina visuomet atsakydavo, kad skorpionas. Ir padrąsindavo mažylę, kad ji įveiksianti negerą ligą. Trečiojo gimtadienio sulaukusi mergaitė į motinos klausimą, ko ji norėtų dovanų, atsakė nevaikiškai: "Aš viską turiu, man reikia sveikatėlės". Paskui paprašė nupirkti knygelę, iš kurios galėtų mokytis skaityti. "Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai suauga ne pagal metus. Jie per gyvenimą lekia šimtamyliais žingsniais. O rytais ligoninėje vietoj pasisveikinimo vienas kito klausia: "Kiek pas tave trombocitų?" Jei jų skaičius nedidelis, tuomet negalima eiti į žaidimų kambarį, reikia ilsėtis", - pasakojo skaudžią netektį patyrusi moteris.

Honoraras advokatams - 1 litas

Po dukters mirties D.Abrukauskas sielvarto slegiamai žmonai priminė neįgyvendintą jos svajonę. Vyras pasiūlė sukurti tinklalapį vėžiu sergančių Lietuvos vaikų tėvams. "Sergančių vaikų tėvai sukaupia daug informacijos, kuri gali būti labai naudinga kitiems, todėl užsisklęsti savyje ir ją slėpti - egoistiška", - įsitikinusi moteris. Vėliau E. ir D.Abrukauskai pradėjo brandinti labdaros ir paramos fondo steigimo idėją. "Vaikui susirgus piktybiniu naviku, jo tėvams ši liga skaudžiai smogia finansiškai. Vienas jų turi slaugyti atžalą. Įmonės negali teikti paramos paprastam asmeniui, todėl nusprendėme kurti fondą", - pasakojo Šiaulių pedagoginiame institute logopedės ir specialiosios pedagogės išsilavinimą įgijusi E.Abrukauskienė. Ji kreipėsi į sostinės advokatų kontorą prašydama sukurti labdaros ir paramos fondo įstatus. Šį darbą advokatai atliko už 1 lito honorarą. Po Rugilės mirties praėjus beveik 4 mėnesiams E.Abrukauskienė rankose jau turėjo įstatus. Tačiau tris mėnesius dar laukė plėšoma dvejonių, ar galės užsiimti šia veikla, ar sugebės išgyventi kitų skausmą.

Bendravimas mažina skausmą

Paskutinis postūmis kurti fondą buvo žinia, kad vienam Rugilės likimo berniukui, vardu Mantas, atsinaujino vėžys. "Supratau, kaip savanaudiška sėdėti ir gailėti savęs, kai maži žmogeliukai kovoja už kiekvieną savo gyvenimo dieną. Todėl reikia jiems padėti, kiek įmanoma palengvinti skausmą, pildyti jų svajones", - sakė vėžio užkluptų vaikų skausmą iš arti mačiusi moteris. Pasak jos, Lietuvoje kalbos apie onkologines ligas vis dar tabu, ligoniai slepia šią ligą net nuo artimųjų. Tačiau, E.Abrukauskienės įsitikinimu, apie onkologinius susirgimus būtina kalbėti atvirai, nes bendraujant lengviau išgyventi netektį ir skausmą. E.Abrukauskienė prisipažino, kad įsteigtas labdaros ir paramos fondas padėjo jai išgyventi dukters netektį ir atsitiesti. "Matydama kitų motinų skausmą, pamiršdavau savąjį. Atrodė, kad joms skauda labiau", - teigė fondo, kurį pavadino mažybiniu savo dukters vardu "Rugutė", vadovė.

Pildo vaikų svajones

Ši pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija teikia įvairią paramą vaikams, sergantiems ar sirgusiems piktybiniais navikais, bei jų artimiesiems. Šiuo metu labdaros ir paramos fondas "Rugutė" globoja 15 šeimų, kurių vaikai serga vėžiu. Kiekvieną mėnesį joms nuperkama vaistų, maisto produktų, slaugos priemonių bei skiriama po 300 litų finansinė parama. Pernai E.Abrukauskienė pradėjo vykdyti projektą "Išpildykime vaikų, sergančių piktybiniais navikais, svajones". "Labai gera, kai gali išpildyti ligoniukų norus. Nuostabu matyti jų spindinčias akutes, jausti liesas rankutes, apsivejančias kaklą, girdėti paprastus, bet daug pasakančius padėkos žodžius. Kaskart tyliai užvėrusi palatos duris, pergalingai nusišypsau sau ir padėkoju rėmėjams: "Ačiū. Suspėjome išpildyti svajonę. Aš labai bijau pavėluoti", - sakė fondo vadovė.

15 tūkstančių paaukojo per 3 dienas

E.Abrukauskienės rūpesčiu klastingos ligos kankinamas Juliukas gavo "Lego" piratų laivą, Dainora - kompiuterį, Erika - dviratį, Povilas - žaidimų kompiuterį, Paulius ir Salvijus - radijo bangomis valdomas mašinas, Aistytė - žaislinį šuniuką. Vienai mergaitei buvo padovanotas bilietas į jos mėgstamo dainininko Eltono Džono koncertą. Su sergančiais vaikais E.Abrukauskienė susirašinėja trumpaisiais mobiliojo ryšio pranešimais, elektroniniais laiškais. "Vakarais jie man atsiunčia žinutę su žodžiu "labanaktukas", o rytą prižadina pasisveikinimu. Saugau daug vaikų dovanotų darbelių", - ligoniukų meile džiaugiasi moteris. Fondą savo lėšomis remia įmonės ir pavieniai žmonės, kai kurie jų perveda 2 procentus pajamų mokesčio. Po 2 litus gali aukoti mobiliojo ryšio bendrovių abonentai, siųsdami žinutes trumpuoju numeriu 1338. Neseniai surengta pinigų rinkimo akcija 5 metų Pijui vaistams pirkti sulaukė didelės sėkmės. Vienam gydymo kursui medikamentams įsigyti reikėjo 15 tūkstančių litų. Informacija buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.rugute.com. Reikiamą sumą žmonės berniukui paaukojo per 3 dienas.

Nuramina ir įkvepia vilties

Alytuje gyvenančios onkologine liga sergančios 13-metės Dainoros motina Rita "Panevėžio rytui" sakė, jog E.Abrukauskienė - labai šilta, jautri ir stiprios dvasios moteris. "Ne kiekviena motina randa stiprybės ateiti į ligoninės skyrių, kuriame mirė jos vaikas, ir paguosti kitas to paties likimo moteris. Kai mums rankos nusvyra, Edita sugeba išklausyti, nuraminti ir įkvėpti vilties", - fondo vadovei padėkos žodžių negailėjo alytiškė. Pasak ponios Ritos, po jos dukrai atliktos kaulų čiulpų operacijos E.Abrukauskienė pati davė kraujo ir organizavo savo pažįstamus šiai kilniai akcijai. "Editai galime skambinti vidury nakties, ji niekada nepasakys: "Negaliu". Pati perėjusi šį pragarą, ji puikiai supranta ir atjaučia kitus žmones", - teigė Dainoros motina.

Pripažino Metų geradare

Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" vadovei E.Abrukauskienei už paramą, paguodos žodžius dėkingi ne tik sergančių vaikų tėvai. Moters kilnią misiją įvertino ir TV3, šiais metais trečią kartą surengusi projektą "Lietuvos garbė". E.Abrukauskienė buvo apdovanota nominacijoje "Metų geradarys". Apdovanojimą filmavimo išvakarėse sirgusiai nominantei į jos tėvų namus Pasvalyje atvežė televizijos darbuotojų komanda.

Dėkojame Sigitui Savickui už straipsnį ir šiltą, nuoširdų bendravimą.