Fondo „Rugutė“ draugystė su dainininke Vilija Matačiūnaitė

 Gerumas nebūna bedvasis. Jis mums suteikia sparnus, kad galėtume patys augti, stiprėti ir dalinti gerumą kitiems...

Draugystė su Vilija prasidėjo nuo Dainoros svajonės. Vieną dieną Dainora tyliai ištarė: „Gal mano svajonė nereali, bet labai norėčiau, kad mane aplankytų dainininkė Vilija iš muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes“. Suklusau, nes tokios svajonės dar nei vienas ligoniukas nebuvo patikėjęs. Viena jos išpildyti negalėjau. Vilija buvo taip arti, bet kartu ir toli. Pasidalinau svajone su kitais. Ir gerumo kamuolys ėmė vyniotis iki pat Vilijos. Paskambinusi Vilija tik paklausė: „Kada ir kur turiu būti?“ Vakarop jau drauge skubėjome aplankyti Dainoros. Pirmosios šypsenos... pirmieji žodžiai... ir Vilija su Dainora susikibo už rankų... visam vakarui... Juokavome, šėliojome, pasakojome įvairiausius nutikimus. Atsisveikindama Vilija tyliai uždainavo Dainoros pamėgtą dainą: „Spjaudau sau ir gaudau, toks jau mano būdas“. Dainos žodžiai pripildė palatos erdvę drąsos, tikėjimo ir VILTIES... Vilija pažadėjo sugrįžti. Ir sugrįžo. Netrukus. Kitą savaitę. Ateidama pas Dainorą, dar kartą suteikė vilčių, stiprybės. Nors Dainora nekalbėjo, Vilija pasakė: „Kartais tyla pasako daug daugiau negu kalba..." Lenkiam galvas prieš dainininkę VILIJĄ. Dėkui, kad išpildė Dainoros svajonę, kad laikė už rankos ir leido pasijusti Drauge... Tikimės, kad VILIJA tapo visų mūsų Drauge, ir jos daina „Spaudau sau ir gaudau...“ taps kito fondo susitikimo daina. Be galo sužavėjo Vilijos nuoširdumas. Iš Vilijos širdies gerumas nuvilnijo į jos fanų klubo narių širdis. Vilijos paskatinti jie aktyviai skleidžia žinią apie „Rugutės“ fondo veiklą bei kviečia visus prisidėti prie vaikų svajonių išsipildymo.

Dėkojame Vilijai už nepaprastą draugystę. Ačiū tariame Vilijos fanų klubo nariams.