„Džiaugsmo šventė“ Švedijoje

2010 m. rugsėjo 5 d. trylikos mažųjų Kovotojų šeimos nedrąsiai rinkosi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Iš čia, pasipuošę Lietuvos vėliavos spalvų šalikais, specialiai jų pasiimti atskridusiu bendrovės „Skyways“ lėktuvu mažieji išskrido į „Džiaugsmo šventę“ Švedijoje.

 

Nors dauguma šventės dalyvių į lėktuvą lipo pirmąjį kartą, gera nuotaika ramino jaudulį. Dar kelios akimirkos, ir pasigirdę plojimai palydi sėkmingą lėktuvo atsiplėšimą nuo žemės. Pusantros valandos – tiek laiko trunka žiūrėjimas į žemę iš paukščio skrydžio, stebėjimasis, kad debesys, kurie visuomet būna virš mūsų, dabar yra po mumis. Skrydžio metu gerai nusiteikę lėktuvo pilotai pasikviečia mažuosius smalsuolius į savo kabiną, kuriuoje vaikai gali pamatyti, kaip pilotuojamas lėktuvas. Visi stebimės, kaip pilotai žino, kur skristi, kai priekyje nesimato jokio kelio.

 

Lėktuvui besileidžiant Švedijos miesto Kristianstad oro uoste, pamatome didelį būrį laukiančių žmonių. Išlipę iš lėktuvo visi pavaišinami ledais, atvykusius lietuvius skuba pasveikinti Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje pirmasis sekretorius Tomas Grabauskas. Be galo džiaugiamės, galėdami ir vėl apkabinti ilgai nematytus ir pasiilgtus draugus – šventės organizatorių Bengtą, ištikimąjį ligoniukų draugą Stefaną, policininką Mike, Rugučiukus labai mylinčią Jonę...

 

Netrukus sulaukiame iš Lenkijos nusileidžiančio lėktuvo ir visa delegacija, lydima eismą dėl jų stabdančios policijos, pajuda link šventės vietos. Vaikai iš tiesų jaučiasi ypatingai, nes sužino, kad Švedijoje policija lydi tik karalius ir juos.

 

Pasiekus šventės vietą, visus dalyvius pasitinka grojantis orkestras. Laukia pirmoji pramoga – sulipę į vežimus, traukiamus traktorių, apsukame ratą aplink vietovę. Sustojus vienoje laukymėje, stebime spektaklį. Nuo vaikų veidukų nedingsta nuostaba išvydus ugnies gesinti atskubėjusią tikrą gaisrinę, suteikti pagalbos nukentėjusiems – greitąją pagalbą, išspręsti kivirčų – policijos ekipažą, taip pat į „įvykio“ vietą atskridusį tikrą malūnsparnį. Mažieji negali nesišypsoti stebėdami, kaip viena iš pasirodymo dalyvių – karvė – kiaurai peršlampa nuo gaisrininkų leidžiamos vandens srovės.

 

Sugrįžusius į pagrindinę šventės vietą, dalyvius pasveikina šventės organizatorius Bengt Nilsson. Užkandus, šventė įgauna pagreitį – mažieji vos spėja keliauti iš vienos linksmybių stotelės į kitą. Pasimokinę žaisti tinklinį, skubame apžiūrėti greitosios pagalbos, gaisrinės automobilių, malūnsparnių. Čia be galo smagu ir įdomu – galima ne tik visur pasėdėti, bet dar ir gaunama dovanų.

 

Bene daugiausiai dėmesio tiek iš vaikų, tiek iš jų tėvelių sulaukia galimybė pasivažinėti tikrų lenktyninkų vairuojamais sportiniais automobiliais. Laukuose padarytose trasose girdisi automobilių motorų griausmas ir, užsidėję šalmus, vieni kitus automobiliuose keičia susidomėję šventės dalyviai.

 

Kita lietuvių laukianti stotelė – muzikinis koncertas, kuriame netrūksta nei dainų, nei šokių. Iškart po jo visi nuskubame pas motociklininkus. Rugučiukai bei jų tėveliai vėl pasipuošia šalmais ir, išsirinkę norimą motociklą, išlekia kartu su vėju apsukti rato aplink apylinkes.

 

Pasivažinėjus motociklais, spardome kamuolį su futbolininkais. Ir ne tik spardome – vaikai nudžiunga sužinoję, kad kiekvienas gali pasiimti po kamuolį ir, susirinkę sportininkų autografus, parsivežti jį namo.

 

Besibaigiant šventei, Rugučiukai susirenka ten, kur visų žvilgsniai krypo visos šventės metu – prie pievoje įrengtos stotelės, pilnos pripūstų balionų. Paaiškėja, kam šie balionai skirti – vaikai noriai ant lapelių užrašo savo slapčiausius norus ir sudeda į balionų vidų.

 

Kad ir kaip nenorėtume, diena, praleista Švedijos laukuose, artėja į pabaigą. Visi susirenka į šventės uždarymo ceremoniją, kurioje žodį ir vėl taria Bengt Nilsson. Šventės dalyviai taip pat išgirsta kunigo palaiminimą. Dar kartą dėkodami už ypatingą draugystę ir sakydami, kad Bengtas yra tarsi gerasis Rugučiukų angelas sargas, įteikiame jam rankų darbo stiklinį angelą. Nepaprastai šilta akimirka, kurios metu susigraudiname visi...

 

Paskutinės šventės akimirkos – į dangų pakyla daugybė balionų su vaikų norais, šventės dalyviai gauna įvairiausių dovanų, Stefanas pažada šiemet ir vėl atvykti su dovanėlėmis į Lietuvą prieš šv. Kalėdas, o mažoji Vikutė draugiškai vaišina šventėje dalyvavusį orkestrą iš Lietuvos atsivežtais saldainiais...

 

Nors ir be galo liūdna atsisveikinti, turime spėti į lėktuvą, parskraidinsiantį visą lietuviukų komandą namo... Ir vėl lydint policijai, tai pavyksta padaryti laiku. Paskutiniai atsisveikinimai, ir lietuviai, priešingai nei ryte, drąsiai sulipa į lėktuvą.

 

Skrydis į Lietuvą ir vėl neprailgsta. Dalinamės patirtais įspūdžiais – apie tai, kaip gera seniai nematytam draugui nuvežti stiklainį lietuviško medaus ir šokolado, kiek mažai reikia, kad vaikai šypsotųsi, koks nuostabus jausmas drauge praleisti neįtikėtiną ir nepakartojamą dieną.

 

 

 

 

Foto galerija - „Džiaugsmo šventė“ Švedijoje