Draugystė su asociacija „Balta scena“

Apie klounų bendravimą su sergančiais vaikais, jų nuolatinį darbą ligoninėse pirmą kartą išgirdome dar 2005 metais tik susidraugavę su Švedijoje gyvenančiu p. Bengt Nilsson. Ištikimas Rugučiukų draugas tuomet su dideliu entuziazmu pasakojo apie jų šalyje paplitusią klouno terapiją ir palinkėjo, kad greitai ir Lietuvos vaikus, besigydančius ligoninėse, pradėtų lankyti žaismingas, vaikų itin mėgstamas personažas.

 

Bėgant metams, susitikę su užsienyje vykdančių veiklą fondų vadovais, vis apsikeisdavome turimomis žiniomis apie socialinių klounų rengimą ir jų poreikį. Būtent todėl šių metų rudenį spaudoje pasirodžiusi žinia apie klouno terapijos pirmuosius žingsnius Lietuvoje mus labai nudžiugino. Netrukus iš asociacijos „Balta scena“ koordinatorės Indrės Vileikaitės gavome laišką su prašymu paremti šią naują, gražią jų iniciatyvą. Pakvietėme puodeliui arbatos. Pokalbio metu su šios organizacijos koordinatorėmis Indre ir Viltaute pajutome - į Lietuvos ligonines ateina dirbti labai atsakingai parengta 15 socialinių klounų grupė. Džiugino tai, kad šie jauni žmonės mokymų metu mokėsi ne tik klounados triukų, improvizacijos, bet, drauge imituodami situacijas, kurios gali įvykti palatoje, įgijo ir daug psichologinių žinių.

 

Fondas „Rugutė“ visuomet buvo ir yra už beribę meilę vaikams ir už vaikų šypsenas, todėl, pagaliau į Lietuvos ligonines atėjus taip lauktiems kerintiems vaikų draugams, pasidalinome tuo, ką turime ir skyrėme paramą projekto „Klounai be sienų“ veiklos stiprinimui, tęstinumui išlaikyti, plėtrai bei socialinio klounavimo mokymams tęsti.

 

Trumpas projekto „Klounai be sienų“ aprašymas:

 

„Klouno terapija – plačiai pasaulyje paplitusi meno terapijos sritis. Čia susijungia klounados, improvizacijos, muzikos ir akrobatikos technikos, kurios yra sustiprinamos vaiko psichologijos žiniomis. Klouno terapija turi savitą, ilgamete praktika patikrintą metodiką, leidžiančią priartėti prie sunkiai bendraujančių, socialiai atskirtų, psichologinių problemų turinčių vaikų.

 

Klouno terapijos pagrindinis principas – individualus bendravimas su sergančiu vaiku. Priklausomai nuo ligoniukų amžiaus ir sveikatos būklės bendravimas su jais vyksta interaktyviai arba pasyviai, tačiau klouno terapijos esmė nėra fiziškai žaisti su vaiku, o greičiau aktyviai psichologiškai bendrauti per jo fantaziją ir vaizduotę. Ligoninėse socialiniai klounai lanko vaikus palatose, kitose įstaigose (priklausomai nuo situacijos), taip pat stengiamasi pabendrauti su kiekvienu vaiku atskirai. Klounai, pasitelkę žongliravimo triukus, muziką, įvairias mimikas ir kitus klounados elementus, kalba apie vaikiškus žaismingus dalykus, taip bent trumpam nukreipdami dėmesį nuo jų ligos, skausmo ir problemų. Aplink vaiką sukuriamas kitas, saugesnis pasaulis. Pediatrai pripažįsta, kad klouno terapija yra veiksminga meno psichoterapijos rūšis.

 

Projekto „Klounai be sienų“ pirmajame etape 15 jaunų Lietuvos scenos menininkų dalyvavo intensyviuose 6 dienų trukmės klouno terapijos, arba kitaip – socialinio klounavimo - mokymuose. Mokymus vedė profesionalūs aktoriai – klounai iš Vokietijos, turintys daugiau nei 10 metų socialinės klounados praktikos. Įgiję žinių, naujieji socialiniai klounai kiekvieną savaitę lanko Vilniaus universiteto vaikų ligoninę ir Vaiko raidos centrą.“