2010 metų pavasarį gydytojų konsiliumo sprendimu Domantui buvo nutrauktas prieš pusantrų metų diagnozuotos pilocitinės astrocitomos gydymas. Gydymo metu liga progresavo ir berniuko medicinos kortelėje atsirado įrašas „Gydymo galimybės išsemtos“. Domantas sugrįžo į namus. Mamos kantrybės, reabilitacijos, Domanto begalinio ryžto ir valios pastangomis berniukas vos po kelių mėnesių ėmė sėdėti, mokytis namuose, vėliau – mokykloje, o po kelerių metų – atsistojo ir žengė pirmuosius žingsnelius. Likimas šiam drąsiam ir smalsiam berniukui padovanojo stebuklą – gyvenimą.

 

Kasmet, švęsdami Domanto gimtadienį, tyliai dėkojame likimui už galimybę pažinti šį berniuką ir su juo bendrauti. 2013 metų rugpjūčio 16 dieną drauge šventėme jau dešimtąjį Domanto gimtadienį.

 

Berniukas mielai sutiko pasidalyti savo gimtadienio įspūdžiais:

 

„Mano dešimtasis gimtadienis praėjo labai puikiai. Vieną dieną mamytė manęs paprašė papasakoti, kaip aš norėčiau švęsti savo gimimo dieną. Aš tada dar gerai nežinojau, todėl pasakiau, kad kai sugalvosiu, tada ir papasakosiu. O mamytė pažadėjo, kad galėsiu švęsti kur noriu ir kaip noriu. Ir kai liko kelios dienos iki mano gimtadienio, aš sugalvojau, kad noriu švęsti Vilniuje, nes ten norėjau pamatyti kelis dalykus: televizijos bokštą, Gedimino pilį ir „Vichy“ vandens parką. Bet dar reikėjo susirasti kur miegoti, kad nereikėtų visur skubėti. Tada aš parašiau Editai ir jį viską sutvarkė. Ir praleidau Vilniuje visas tris dienas ir dvi naktis. Pačią pirmą dieną praleidau senamiestyje – pirmiausia trumpam užėjome į Katedrą. O paskui į Gedimino pilį. Pirmiausia į viršų kilau keltuvu. Ir ėjom tiesiai į pačią pilį. Užlipau į pačią viršūnę vienas pats, į visus aukštus užsukdamas ir viską apžiūrinėdamas. Įdomu buvo, tik, gaila, nieko liesti negalima. Būčiau šarvus pasiėmęs ir pažiūrėjęs, ar jie tikrai sunkūs, nes kažkur skaičiau, kad jie būdavo sunkūs. Pačiame viršuje tai labai gražu buvo ir truputį baisu, kai prie pat krašto prieini ir į apačią žiūri. O nuo kalno nulipome pėsčiomis. Paskui vaikštinėjome kažkokiomis gatvėmis ir pro prezidentūrą grįžome į viešbutį.

 

Antrą dieną pavalgėme pusryčius ir išvažiavome į „Vichy“ vandens parką. Lenktynės vandeny su Danieliumi buvo pačios smagiausios. O vakare važiavau į televizijos bokštą. Ten atvažiavo mano draugai. Visą Vilnių iš viršaus apžiūrėjau. Vietoj gimtadienio torto aš suvalgiau aguoninį pyragą. Norėčiau aš dar kada nors ten nuvažiuoti.

 

Trečią dieną vėl nuėjome ryte į Katedrą. Paskui dar vaikštinėdami suradome žaislų muziejų. Prisižaidžiau ten su visokiais žaislais ir dar sužinojau, su kokiais žaislais žaisdavo senovėje. Vieną molinį žmogeliuką sudaužiau netyčia, bet teta, kuri pasakojo, nieko nesakė, tik nusišypsojo ir liepė nesijaudinti.

 

Paskui dar nuėjome į Valdovų rūmus, bet man ten atsibodo visur vaikščioti, nes nelabai įdomu buvo.

 

Taip ir praėjo mano pats geriausias iš visų gimtadienis.“

 

 

Nuoširdžiai dėkojame viešbučiui „Amberton“ už Domantui suteiktą galimybę apsigyventi Vilniaus senamiestyje, kad galėtų patirti kuo daugiau įsimintinų įspūdžių.

 

Ačiū visiems Domanto draugams, televizijos bokšte kartu valgiusiems gimtadienio pyragą.

 

Iš visos širdies dėkojame fondo rėmėjams: tik Jūsų dėka pildosi mažos ir didelės svajonės.