Ieva apsilankė Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje

„Visiškoje tamsoje be žvaigždžių stovėjau prie Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros. Iki mišių buvo likusi beveik valanda ir, nors mano sveikata paskutiniu metu sutirpo kaip nuo medžių nukritę rudeniniai lapai, širdelėje jaučiau laimę, kad esu čia. Lauke lijo, o stiprus vėjas neleido pamiršti, kad jau rudens vidurys. Mačiau visą Telšių miestą nuo kalno, ant kurio pastatyta katedra. Kažkur toli burzgė mašinų varikliai, kažkur arti kniaukė benamė katė. O aš, apsikabinusi fotoaparatą, stebėjau keistą reginį: rodėsi, kad net dar likę lapai bijo sudrebėti ir savo šlamesiu sudrumsti nakties ramybę. Bažnytėlė tokia maža, kad buvo sunku įsivaizduoti ją pilną žmonių. Atsisėdau pačiame gale ir stebėjau žmones: senos močiutės meldžiasi pakritusios ant žemės, jauna moteris kalba rožinį, vyras verkia. Kiekvienas lenkiasi prieš altorių ir su savais skausmais eina pas Dievą. Maldomis. Bažnyčioje buvo vos 60 žmonių, tačiau, raginant parapijos vikarui, į „Rugutės“ aukų dėžutę prikapsėjo 85 litai. Po litą, po du metė visi, kas galėjo, maldomis apkabindami ligoniukus. Be galo ačiū klebonui ir visai parapijai, kad šiltai priėmė, ir poniai Virgai, kad jos dėka neklaidžiojau po naktyje paskendusius Telšius ir saugiai pasiekiau stotį. Ačiū aukojusiems.“

 

Fondo „Rugutė“ globojamiems vaikams žmonės paaukojo 85 litus

Visiems nuoširdžiai dėkojame!