Ieva apsilankė Kretingoje

2013 m. lapkričio 2-ąją Ieva su drauge Eligija apsilankė Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje:

 

„Tai buvo šaltas šeštadienio rytas. Sėdėdama traukinyje „Radviliškis-Klaipėda“ pro langą žvelgiau į tamsą. Tą akimirką taip norėjau miego, kad nelabai suvokiau, kur esu. Džiugino tai, kad važiuoju ne viena, o su Eligija. Dviese visada drąsiau. Mintyse bandžiau susidėlioti vaizdą, kur yra viena ar kita bažnyčia Klaipėdoje, koks kelias nuo jos iki stoties, ar spėsime grįžti, ką reikės sakyti kunigams. Minčių buvo tiek daug, kad buvo tiesiog neįmanoma užmigti. Gerokai paklaidžiojusios po Klaipėdą, aplankiusios porą bažnyčių ir supratusios, kad po vakarinių mišių niekaip nespėtume į paskutinį autobusą, nusipirkome bilietus į Kretingą su viltimi, kad mus ten priims. Vakaro tamsa apgaubė gamtą, niaukstėsi, šalo. Eligijai taip skaudėjo kojas, kad norėjosi imti ją ant kupros ir nešti, juk visą dieną beveik nebuvome atsisėdusios. Įžengėme į tuščią, ramybės pilną Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčią. Eligija susmuko suole, o aš, sukalbėjusi maldą, nuėjau link zakristijos. Klebono nebuvo, tačiau parapijos vikaras Jurdanas, su kuriuo susipažinau vasarą savanoriaudama Pakūtoje, sutiko, kad rinktume aukas mišiose, kurios prasidės už gerų dviejų valandų. Nusprendėme jas praleisti čia – bažnyčioje. Galvoje buvo daug minčių, gėlė kojas, šaltis stingdė rankas. Mačiau pavargusias Eligijos akis, bet jaučiau, kad jos širdelė taip pat labai laiminga, nes mus priėmė. Uždegėme žvakeles už ligoniukus ir už visus kitus žmones, kuriems tą vakarą skyrėme savo maldas. Artėjo 18 valanda, bažnyčia pilnėjo. Pasigirdo nenusakomo grožio šlovintojos balsas, jaučiau, kaip kūnu bėgioja šiurpuliukai, tarsi mažos skruzdėlytės. Kunigas sakė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“. Tikėkime. Skirkime savo energiją gražiems žodžiams, maldai, nuoširdiems palinkėjimams, apkabinkime tuos, kuriuos mylim, tuos, kuriems mūsų apkabinimo labai labai reikia. Tikėkime ir turėsime amžinąjį gyvenimą! Ačiū visiems aukojusiems. Gera matyti, kaip net visai senos močiutės ieško paskutinio cento, kad įmestų vilties lašiuką į „Rugutės“ aukų dėžutę. Ačiū Eligijai, kuri buvo labai supratinga, kantri ir kartu su manimi prašė sveikatos vaikams ir stiprybės jų artimiesiems...“

 

Vėlinių vakarą fondo „Rugutė“ globojamiems vaikams žmonės paaukojo 474 litus 11 centų.

Visiems nuoširdžiai dėkojame!